Tarytum dievu
įtikėjau tavimi
ir vis meldžiausi
paskutiniam palietimui,
perkąsdama
rožančių kryžius
ir visas „Sveika Marija“ -
nereikia man
tų išrišimų -
nuodėmėj gimiau,
su ja užaugau
ir numirsiu.
Tarp lūpų
iškankinus poterius
lyg nebylius išspjausiu,
suklupdama
ties antkapiais
ir lauksiu,
kada ir man
užversi akmenį
ant kojų...