tavęs nebėr tarp kasrytinių žodžių –
nei sakinio pradžioj, nei jo gale.
naivių kalbų prisiragavus godžiai
pasišarvojau žvakių tyloje.
ankštam karste netilpo mano akys,
netilpo traukiniai ir aitvarai,
nes aš trapiais jausmais tave ištapius
regiu ne tais šėšeliais ir brūkšniais.
šitoj tyloj išnyko mūsų ego –
toks šiltas rudeniniam miraže:
juk mes abu iš rudenio atbėgom,
o sugrįžtu į jį tik aš viena.
Arena-nusikalbėjai totaliai,norėdama kietą primesti. Kryžminis rimas niekada nebuvo vaikiškas,be to kaitaliojasi -vyriškas, moteriškas.Ir gan sudėtingas, nevienodų kalbos dalių ir tt.
O aš palaikau Emvilkę, jei nesugebi įsigilinti, pajausti, tai geriau nekomentuok ir nepiršk savo minčių, nes jos iš kitos operos, tai Amforai, labai puikiai čia viskas perteikta, nieko nekeisti. Čia nekomercinis kanalas, kur dirba chebra pagal užsakymą. Sėkmės.
nesąmonės kokios galų gale, juk čia Eilius,juk tapyti jausmais irgi negalima-Tai metafora, po velniais.
ir ne atvirkščiai, amfora -mano jausmai tapė šešėlius ir brūkšniais kirto tiksliais.čia mano eilius ir jūs savo rašykit kitaip,
žodis pasišarvojau,šarvai ir tt.man skanūs niam. niam.
plauti ir pasikloti -man nevalgomi tiesiog.
Jo, čia reikia aiškiau - kas mirė, ką šarvojo, kas lankė ir t.t. :0)
o šiaip lyrikos dvelksmas yra.
tik pasišarvojau - neskanus žodis - mane pašarvojo ar pan.
"nes aš trapiais jausmais tave ištapius
regiu ne tais šėšeliais ir brūkšniais". - reikšia, kad tu jausmus tapei šeėliais ir brūkšniais. geriau atvirkščiai - "regiu dabar šešėliais ir brūkšniais".
amforai
juk melo-naivaus - prisiragus (tikėjau)
nuo to -miriau -pasišarvojau, nes palikta po perkūnais... Ir čia metaforinis šnekėjimas, nes juk miriau ir pasišarvojau tik nuo dvasinio,išvis juokinga,kai poezijoje ieško ne jausmų išraiškos, o logikos.
meilė apskritai-antilogiškas reiškinys.
o kokio konkretumo? tapiau vienaip,o pamačiau ne tais šešėliais ir brūkšniais portretą.:0)Reikėjo pasikeitimo vietą nurodyti?