Akli, - tarytum ir negimę
džiaugsme ir kančioje -
ne kartą kritę ar apsvilę
iliuzijoje kurtoje,
kad esame „laisvi“ lyg
debesys, kur norim
plauksim...
Deja, Dievybės kūrinijos
apraizgyti išlikt privalom
ne aklai.
Nežaisti kur ir kaip pakliuvo,
nes rezultato numatyti
negali cerkvės nei bažnyčios
net „galingieji“ tuo labiau -
o taip, tikrai!
Gyventi,
kaip ne karmos duota,
o žengti padorumo sau
tiesiais keliais.
Ach, laisvė - žodis magiškas,
klastingas - su juo eini ir
suklumpi... suduoda!
Bet ką daryti?
Kai išsipurvinus ir išsikeikus
tikrai nėra lengviau...
...............................
Gal tik kas kartą pamąstyti,
ką jau padaręs ir ką daryti
dar galiu -
g e r i a u.
Išlikti tuo, kas Sieloje sudėta.
Gali gali, vardu - Žmogaus.