Lyg tavo veidą aš menu
Gėlių laukuos, namuos ir gatvėj.
Lyg tu su manim gyvenai,
Dabar tik tai merdžiu vienatvėj.
Matau aš liekną stotą tavo,
Kur eičiau – iš paskos visur
Šešėlis tavo (mano kur?)
Visus atstumus išmatavo.
Tokia lengva ir neregėta,
Tarytum sapnas nematytas.
O balsas – lyg paukštis čiulbėtų
Aušroj auksinėj iš pat ryto...
O vakare kai dainavai,
Prieš mišias varpai suskambėjo
Ir balsas tavo suvirpėjo
Ir tu netrūkus nutilai.
Viena akimirka tiktai
Skarelė švysteli už upės.
Ir vėl svajonės mane supa,
O tu kažkur sapne likai...