Gyvenimas bėga ir nesustoja,
Bet nuolat kažkas mums pakiša koją:
Sutrukdo mylėti, apginti ir saugot,
Bei naują surasti žmogų taip brangų.
Ir veltui mėginam pakeisti pasaulį!
Jis sukas pastoviai po ta pačia saule.
Tik vėjai išdraiko mus slegiančią tylą,
Kai ilgimės tų, kuriuos mylim.
Mes lenkiamės narsai, ko nors neišdrįsę,
Bei grįžtam atgal, kai pirmyn eit sunku.
Meldžiam Dievo stebuklingų dalykų,
Supratę, kad viskas tik sukas ratu.