O būna man, grimzdu į miegą
Pamėlynavusiom galūnėm
Mintis lyg uogas surūšiavus
Sapnais vagoju savo kūna.
O būna sėju rytmetį prie durų
Tegul saulėlydžiai prolangą vaipos
Ir patręšiu lyg mirštančiu mėnuliu
Tikiuos galiojimas dar nesibaigęs
O būna kartais į dausas pakilti noris
Nors šiais laikais, sako dangūs griūva
Tuomet statau už šiandieną rytojui
Dėkodama, kad visa tai tik būna...