Stovi prieš mane ir nežinai, ką daryti,
Gėlių neturi, o pasveikinti nori...
Prisimeni - turiu apvalių ir prisirpusių vyšnių,
Paduodi man jas lėtai...
Ir štai dvi raudonos vyšnios jau mano delne,
Ką man su jomis daryti? - klausiu nebyliai,
Suvalgyki - atsakai, pajuski nuostabų raudonų uogų skonį.
Ačiū - sakau nedrąsiai, aš tavęs net nepažįstu,
Ačiū - atsakai, užtai, kad turi nuostabią širdį...