Laiškai

Išeis kada visi laiškai,
Išeis, palikdami tik tai,
Ką mes sapnavom,
Ko mes dar neragavom.
Išeis kada ir gėla -
Ji skausmo kupina mirtis yra.
Išeis kada tie demonai,
Kur nedavė miegot ramiai.
Išeisiu ir aš kada,
Išeisiu, nes tokią dieną
Bus daug vaikų pamiškėj,
Bus daug verksmų vakare.
Bet liks tau balta žiema -
Ji laumių burtų bus kupina.
Ir sniego baltumo žiedai
Tau sapnuosis po pietų tada.
Jei nori, išeik ir tu,
Tik jau nežinau, ar kur eit turėsi,
Nežinau kiek laiko tu kentėsi,
Nežinau, ar mane tada tebemylėsi.
Nežinau ir žinoti negaliu,
Nes per daug širdy skylių.
Per daug žaizdų, kruvinų vardų laiškuos,
Kuriuos rašei tu kažkada.
O tada - viską baltom eilėm išrašys tyla
Ir užkalbėjimai, užkeikimai mano
Pakerės tave iš naujo.
Ar sugrįši per apgaulę?