Laukinė Piliakalnio Radastaant saulės žirgų
ant vėjo žirgų
naktigonėn
nakties ūkuos
svajonių
užsidegti…
virš šokančių liepsnų
žydės paparčiai
bus skaudamai ilgu
kad žiedo paslaptingo
miško glūdumoj neradę
viltis išsklaidėm
lyg vėtra šėlstanti
apsunkusius rūkus
naktigonės tamsoj
atminsime visi
žieduos paparčio
smilkstančią jaunystę
suprunkš žirgai
plevens ugnies karčius
o laužas įliepsnojęs
spragės ir tyliai ūžaus
sužvengęs į bemiegę
baltaskarę naktį
užklojusią slaptažodžiais
nurimusius namus
dėliosim į vaivorykštę
jaukius švelnius žodžius
ir netikėsime kad galim
skaisčiai liepsnomis
sudegint miesto naktį
paversdami ją laiko
ugnimi nutolstančia
žirgų kanopų dundesiu
paraudusiam papurusiam
saulėtekio skliaute
|
Naujas kūrinys
Vartotojams
Kita
|
2008-06-18 11:34
Blogas komentaras Rodyti?
2008-06-22 20:20
Geras čia kūrinys, nieko jūs nesuprantate visai. Specialiai juk numenkintas.
Blogas komentaras Rodyti?
2008-06-18 17:44
:)Ai užteks meluoc aplink tuos paparčius.., a da neužteka vaikų kapūstuos i seniaus šalčiaus?..a...e..Kliausa vansi - va Hausas tai yra tikras, ou yes ir aha:DDDDDDDDDDDDD:P
Blogas komentaras Rodyti?
2008-06-18 15:44
o laužas įliepsnojęs
spragės ir tyliai ūžaus sužvengęs į bemiegę baltaskarę naktį užklojusią slaptažodžiais nurimusius namus dėliosim į vaivorykštę jaukius švelnius žodžius ir netikėsime kad galim skaisčiai liepsnomis sudegint miesto naktį ------------------------- rupūžel, ši vieta ypač. O tie varložgalviai (kur prieš many komentavo) nieko nesuprant visiškai aplink paparčio žiedą, užtat ir neįsiūn jiems nieks jo marškiniuosna, balvons neduod rasti va. Gražus kūrinys, vertas pagyrimo. Irgi mat - komentatoriai. Paimkit ir gražiau surašykite - paveizėsma ar išeis? O Van (buvusiam levui kažkada) mat užkliūn žolynai Joninių. Atvaro tegu Jonavon - visą gyvenimą uostys - neatsiuostys papartynų ;) 5 Blogas komentaras Rodyti?
2008-06-18 15:12
Papartis yra mūsų krašto labai paslaptingas augalas, todėl jis ir minimas eilėraštyje> Štai žnios apie jį:
Paparčio sakmės slėpinys Tokia yra sakmė apie paparčio žiedą. Pabandykime artėti prie šito slėpinio - pagarbiai ir iš tolo. Pradėkime nuo paties paparčio, t. y. užveskime, anot A. J. Greimo, jam „bylą”. Kodėl Joninių naktį pražysta būtent šis, o ne koks kitas augalas? Papartis (Polypodiophyta klasė) - vienas seniausių žemės augalų, augęs pas mus prieš ledynus, nuo paleozojaus, taigi yra gyva iškasena. Jau vien tai rodo jo nuostabų visybiškumą - botanikai iki šiol negali atsakyti, kaip papartis atlaikė tobulesnių, gaubtasėklių augalų puolimą. O paparčio gajumas išties yra neįtikėtinas. Pvz., Athyrium filix-femina, „kalnarūtė”, užaugina 1 milijardą (!) sporų, o jų 1 m2 auga 10-15. Paparčio spora išlieka gyvybinga virš 20 metų. Būdinga, kad sporai išdygti būtina saulės šviesa - todėl išvartose, gavę saulės, sporos išaugina iki 18.000/ m2 sporofitų. Paparčio ir saulės ryšys ypatingas - dirvos apšvietimas po paparčiais tik 0,5-1,0 %; šitai padaro paparčio lapai, išsidėstę taip, kad nei pluoštelis šviesos nenueitų veltui. Paparčiai auga ant lavos laukų, kalnų upių akmenų, nekalbant jau apie kelmus ir sutręšusius kamienus. Tačiau papartis nėra piktžolė - jis turi savo vietą augmenijos pasaulyje. Jis - daugiaamžis; augimvietėse papartyno amžius siekia nuo 75 iki 800 metų (!). Dar viena nepaprasta jo savybė - jis neturi priešų, išskyrus žmogų. Dėl tam tikrų paparčio išskiriamų medžiagų gyvūnai jo neėda, po jais ir šalia jų kitiems augalams nėra vietos. Tad pagrindinė stebuklinga paparčio savybė - jo gajumas. Amžinai žaliuojąs, jis neturi lygių (mūsų geografinėse platumose) kovoje dėl lignum vitae, gyvybės medžio [Priešledynmety paparčiai buvę kaip medžiai. Kaip matysime vėliau, jo visapusiškumas ir tam tikri atitikmenys su rojaus medžiu leidžia jam „kovoti” dėl kosminio, pasaulio medžio vardo] vardo. Kuklus, neišvaizdus, bet slepiantis savyje stebuklingą jėgą - tikra pelenė augalų tarpe,- kaip niekas kitas tiko jis Rasos nakties stebuklui. Paties žodžio pa-partis etimologija atsiremia į šaknį part- (pa- yra tik priešdėlis). K. Būga riša šią šaknį su pragerm. farna-z „sparnai”, sen. indų parna - „plunksna”. Tačiau part- galima rišti ir su „perti” - mušti, pliekti; trenkti (apie perkūną, žaibą) (LKŽ). Kaip matysime vėliau, perkūnas čia akiratin patenka neatsitiktinai. Ištrauka iš A. Patacko straipsnio Blogas komentaras Rodyti?
2008-06-18 13:05
dėliosim į vaivorykštę
jaukius švelnius žodžius ...puikus eiliukas bet kaip matai ne visi gali ir nori sudegint miesto naktį ...man labai :) Blogas komentaras Rodyti?
2008-06-18 12:50
Visai lyrinei poezijai yra būdingas lyrizmas. Mano poezija kaip tik tokia ir ne kitokia.
Blogas komentaras Rodyti?
2008-06-18 12:14
Tikrai šventinė nuotaika ir labai ekspresyvus eilėraštis, o kam nepatinka, atleisk jiems, Viešpatie, už jų neišmanymą... Sveikinu ir linkiu gražios Joninių šventės!
Blogas komentaras Rodyti?
2008-06-18 11:42
galėčiau įkalt du net nebandęs įsigilinti ar yra mintis, nors visai gražiai parašyta, bet
man nepatiko, kad per daug vietos skiriama paparčiui, ugniai, tai yra, vos ne kiekvienoj strofoj galima rast šiuos įvaizdžius. na, pirmieji trys posmeliai nėra, mano nuomone, kažkuom ypatingi, o paskutinysis man visai patiko. 3+. |
  |
©
2001-2024 KitoKs. Susisiekti galite adresu info@rasyk.lt.
Svetainėje esančią informaciją platinti, naudoti be autorių ir rasyk.lt sutikimo - draudžiama.
|
Rašyk.lt yra literatūrinė svetainė. Ji skirta visiems, mėgstantiems rašyti, skaityti bei vertinti. Čia rasite rašytojų biografijas, knygų recenzijas, informaciją apie literatūrinius konkursus ir renginius. Kviečiame prisijungti ir kartu tobulėti. Kitoks varniukas | Rašytojai | Paraštės | Knyga | Krepšinis | Lietuva | Lithuania | Литва | Litwa | |