toks koks matytas; o šiaip jau visos dailės pamokose taisyklės yra atrastos stebint gamtą - Harmonija gamtoje, o jūs nežinojot. geras.
sėdi dailininkas ant šakos ir spalvoja klevų lapus. nieko ypatingo, taip tik gyvi žmonės ruošiasi - puošia medžius vėlinių šventei. taip juos išmokė dailės pamokose; :D
Jūsų protas tau tai primena, žmogau, niku (slapyvardžiu) skaiciu karaliene;
bet jei dar neturi poetinės dvasios savyje Jūsų protas, tada gal logika yra jo pavaldume, bandyk žvelgt per loginę prizmę, jungdamas užkoduotą pavadinime esančios informacijos kryptį, gal bus lengviau įžvelgti rišliai.
dar galiu pasiūlyti, jums, sulaukti geltonų geltonų klevų (lapkritis, maždaug vėlinių šventės laike), augančių ant upės kranto, ir pamėtyti akmenukus nuo kranto, ar tilto, fokusuojant dėmesį rega (regėjimu) į (spalvos) koloritą, esantį tos upės vandens paviršiuje tuo momentu, kai akmenėlis iš delno tykšteli į vandenį; Žinoma šviesiuoju, giedros dienos periodu (paroje), kada dangus žydras, ir pasirinkti regos (žiūrėjimo) kampą tokį, kai be akmenėlio įmetimo į vandenį, jo spalva bus geltona geltona, atspindinti geltonus, pakrantėje augančių klevų, lapus. ( jei jūs ne daltonikas.)
Ratilai tokie mėlyni, kaip dangus, kaip žibuoklės besiskleidžiančios PAVASARĮ...
bet čia plukės pavasario gabalėlis.
Ir iš viso, jei jumyse nėra poezijos nei krislo (jūsų prote) tai kaip suprantate kregždutes - gyvas žirkles, karpančias dangų gabalėliais, toje pačioje "Ugnies medžioklėje" - rišliai.
ačiū, kad skaitėte skaiciu karaliene, ir jog išsakėte nuomonę, dabar kiti skaitantys neturintys krislo, jūsų dėka, supras. jei turi savo valioje, logikos. Vis tik čia poezija; įsivaizduoji, nueisi su panele lapkrityje ant upės kranto, ir padovanosi jai, nuo lapkričio tilto mėtydamas akmenėlius į upę, pavasario plukę - kapish ?...; (bet kiek joje (toje tavo panelėje) poezijos bus,t.y., kiek jos rega, ir kur fokusuosis. tai jau...
o gal ji sakys:
- nu ir pacanas, be ryšio, kažkoks durnius - kažkoks "lochas", nusivedė prie upės, ir akmenus svaido vandenin, vietoje to, kad nusivestų į kaboką ir pasvaidytų padavėjai arbatpinigių, užsakydamas man kokią populiaria dainą (šokiui) ir geros tekilos.
(durnius - tai yra kvailys, (tačiau ir tas visas Stakėnas dainuoja "durnių laivas iš akmenų, niekad nenuskęs" - ir kalbininkai neprisikabina, o žinai protingai dainuoja; t.y. skęsta tai, kas moka plaukti, o kas grimzta, tai ne skęsta...).
geras tu. drąsiai sakai nuomonę. man patink. ( o gal ne geras, o gera?) nesvarbu - geras (-a) žmogus. ačiū, jog pirmas perskaitęs kūrinį, pasakei, trumpai, drūtai ir aiškiai. Pagarba. Mano sieloj dabar šventė. Tikrai :)