Kur Neris ir Žeimena subėga,
Ten tiltelis kabo ant lynų.
Dvi mažos mergaitės sėdi,
Viena groja trimitu.
Jos melodijom nuplaukia laikas,
Aš nebežinau kas toks esu,
Žuvys upėj mokosi skraidyti
Man reikės tuoj eit namo.
Tada dar žvejys ateina:
- Laba diena, netrukdysiu? - Ne.
Saulė ir lėktuvai žaidžia -
Tokia kosminė diena.
O užkandęs pasuku ligi Jusinės,
Einu, raitos Žeimena,
Tuoj už sodų nuostabi vieta maudynėms -
Pūkšt, aš plaukiu pas tave.