Bedugnė (tęsinys)

Su kiekviena diena vis arčiau atsisveikinimas. Bandai Jam sutrugdyti. Bet tarp mūsų -bedugnė-mūsų pačių skirtingas požiuris į gyvenimo vertybes. Jis nepasikeis. Laikas tai įrodė. Nepasikeisim ir mes . Nei aš, nei tu.                                                 
    Sakei,  jei būsiu kitoks, tai būsiu jau ne aš, aristu aš nebūsiu. Turim tai priimti arba atmesti. Bet į daugelį dalykų mes žvelgiame vienodai, mūsų sielos giminingos. Prisimenu kiekvieną mūsų pokalbį.
      Masčiau  ---------      žmogaus širdis nesensta.
      Paprieštaravai---------Tai ne širdis  nesensta.
        --------Tiesa, širdis nusidėvi, kaip ir visas kūnas senstant. Tai tada kas nesensta žmoguje?
        --------Manau, kad tai siela. Ji mums duota ir mes ją aprėdę savo kūnu. Tai laikina jos buveinė.
        ---------O sąžinė? Ji mums taip pat duota.
        ---------Sąžinė-----sakei -------kad, tur būt, ir yra Dievas.
        ---------Gal būt, sąžinė ko gero yra ryšis su Dievu, ji ateina is kosmoso-----toliau galvojau aš.
        ---------Bet mes, žmonės, juk taip dažnai neklausom savo sąžinės, nesuprantu, kaip gyvena nusikaltėliai .
        --------Tikriausia, jie  jos neklauso ir negirdi .
    Išeini. Ilgiuosiu Tavęs ir tavo  žodžių. Bet negaliu  būti tokia, kokios nori Tu. Todel arteja atsisveikinimas.....