Rašyk
Eilės (73324)
Fantastika (2195)
Esė (1496)
Proza (10378)
Vaikams (2516)
Slam (49)
English (1117)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 19 (4)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Paprastai tokiuose pasakojimuose įprasta pasakoti apie svečiose šalyse išvystą neregėtą gamtos grožį, patirtus neįtikimiausius nuotykius, sutiktus keisčiausius žmones arba tiesiog apie pasilikusius neišdildomus įspūdžius po nusisekusios kelionės.
Aš kažkodėl panorau aprašyti kelionę, kuri, stebint iš šalies, paliko tik apmaudų gailesčio ir kaltės jausmą.
Gyvename mieste, todėl namai, nors dideli, bet surikiuoti taip arti vienas kito, kad tampa panašūs į tvarkingai sudėliotas degtukų dėžutes. Ir rodos, kad tokiose miesto džiunglėse nelieka vietos kitokiems gamtos sutvėrimams, išskyrus patį žmogų. Tarytum čia negali įvykti joks gamtos stebuklas, juo labiau apsigyventi koks miško žvėrelis.
Nežinau kodėl mūsų namo stoge, apšiltinimo sluoksnyje, apsigyveno miško kiaunių šeima, dar kartais vadinamos akmeninėmis kiaunėmis.
Mūsų ūkiui jos jokios žalos nedarė, gal tik kartais pagąsdindavo keistais paslaptingais krebždesiais. Bet tokie neatpažinti garsai tiesiog „varė iš proto“ mano žmoną. Savo vaizduotėje ji ne kartą matė, kaip antrojo aukšto skardine palange prabėgo didžiulė „žiurkė“. Po tokių nutikimų ji net kelias naktis negalėdavo ramiai užmigti.
Man, dažniau ir ilgiau pasėdint prie kompiuterio, kai visi aplinkiniai miesto garsai nutildavo, ne kartą teko išgirsti paslaptingus paukščių klyksmus, žūtbūtinės kovos garsus, sklindančius iš namo palėpės. Kai kartą neapsikentęs patikrinau palėpę, radau tik išdraikytas balandžio dydžio paukščių plunksnas bei sukiužintų kiaušinių lukštus.
Tik vėliau, kai išsiaiškinome visas aplinkybes, galėjome suvokti, kad čia buvo puotaujama visos kiaunių šeimos, o jaunikliai mokomi kaip reikia įveikti sumedžiotą grobį. Tokie įvykiai dėjosi daugiau kaip du metus, o viskas paaiškėjo atsitiktinai. Priimant svečius retai naudojamame kambaryje, visi susirinkusieji galėjome išgirsti keistą paslaptingą garsą, tarytum kažkas čiužinėtų stogo šlaitu, aštriais nagais kabindamasis į stogo dangą. Kadangi stogo danga ir kambario, kuriame susirinko svečiai, lubos sudaro vieną plokštumą, tas garsas sklido tiesiog virš susirinkusių galvų.
Viskas nurimo kai tik pasibaigė triukšmingas svečių priėmimas.
Nenurimo tik žmona. Jai vis rūpėjo išsiaiškinti, kas sukelia tą paslaptingą krebždesį? Vakarais, kai tik nutildavo dienos triukšmas, o aplinką apgaubdavo sutema, žmona pradėdavo savo budėjimus, atidžiai stebėdama pro užtamsintą langą ir pasiklausydama tų keistų garsų.
Pagaliau, gal trečiąjį budėjimo vakarą, jai pasisekė išvysti paslaptinguosius įnamius. Tai buvo trijų narių miško kiaunių šeima. Dvi suaugusios kiaunės ir vienas jauniklis.
Kaip visos pasaulyje žmonos taip ir manoji, išsiaiškinusi paslaptingųjų garsų priežastį negalėjo susitaikyti su tuo, kad be jos leidimo kažkas sau leido apsigyventi jos valdose. Tuoj pat atsinešė patį moteriškiausią ginklą – šepetį ilgu kotu ir ėmė juo baladoti tą lubų vietą, kurioje pasigirsdavo paslaptingieji garsai. Pabaladojus visi garsai tuoj pat nutildavo. Įsiviešpatavo visiška tyla ir daugiau jokių įvykių tą vakarą išvysti nepavyko. Tačiau jau kitą vakarą buvau pakviestas stebėti neįprastą spektaklį.
Ant gretimo namo garažo stogo pasirodė pirmoji suaugusi kiaunė. Matėsi, kad ji atidžiai tyrinėja aplinką, visą dėmesį sutelkdama į tai kas dedasi ant žemės garažo apačioje. Po kurio laiko pasirodė ir antroji suaugusi kiaunė, kuri nuo garažo stogo peršoko į greta augantį abrikoso medį ir juo nusileidusi ant žemės ėmėsi žvalgybos tolėliau nuo aprašomų įvykių. Jokių tarpusavio garsų kiaunės neskleidė.
Pagaliau įvykių rate pasirodė kiaunių jauniklis.
Matėsi, kad ta aplinka jam buvo dar per mažai žinoma, todėl kiaunė, tupėjusi ant garažo stogo, savo pavyzdžiu rodė kaip jis turi pasielgti.
Ji pirmoji įšoko į greta augusį medį ir savo laukimu vis ragino jaunėlį sekti jai įkandin.
Tačiau mažylis tokiam šuoliui matyt nebuvo dar subrendęs. Jis tupinėjo tai šen tai ten, bet šokti į medį dar vis nesiryžo.
Suaugusi kiaunė dar kartą užšoko ant garažo stogo ir bandė įtikinti jauniklį nauju savo šuoliu į tą patį medį.
Deja ir antrasis kiaunės šuolis neįtikino jauniklio.
Suaugusios kiaunės kantrybė baigėsi. Ji paskutinį kartą užšoko ant garažo stogo, sugriebė už pakarpos mažylį dantimis ir su ta našta lengvu šuoliu liuoktelėjo į medį.
Daugiau šios kiaunių šeimos nei matėme, nei girdėjome.
Dabar dažnai priekaištauju žmonai, kad ši išvarė visą šeimą iš jų susikurtų namų. Man tas matytas spektaklis dar vis asocijuojasi su vaikystėje girdėtomis ir skaitytomis pasakomis, kai visų nuskriaustas jaunėlis brolis išeina ieškoti laimės svetur, visą savo skurdžią mantą susidėjęs į mažą ryšulėlį, kurį būtinai užsimauna ant per petį permestos lazdos. Man šitos šeimos pagailo.
O jums?
Save vis dar bandau nuraminti. Gal jie iškeliavo ieškoti laimės svetur? Gal jie ten ją suras, kaip dažnai atsitinka pasakose? O kartais ši kelionė man primena mano tautiečius, taip pat keliaujančius ieškoti laimės svetur. Nepavydžiu, tik vis viliuosi:
- Gal jie ten ją suras....


Albertas Drešeris
Marijampolė, 2008 06 07
2008-06-08 01:29
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 4 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2008-06-19 17:11
klimbingupthewalls
gražus kūrinys, tik vienas netikslumas: "apsigyveno miško kiaunių šeima, dar kartais vadinamos akmeninėmis kiaunėmis"
nes yra tiek miškinė kiaunė (Martes martes), tiek akmeninė kiaunė (Martes foina). tai skirtingos rūšys.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2008-06-16 13:47
Lepokas
Nusiramink, Albertai, laimę jie tikrai suras!!!
Labai tikroviškas kūrinys.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą