vėjo gūsio
pagautos abstrakcijos
obelų žiedais klejoja
sutirštėjusiu pienu motinos
viršum žemės
tavo odos dėlionės
mano mintys ir paukščiai
ir laimė
nesikarpo kai noriu į snaigę
tokio popieriaus kainą nustatė
kas nejaučia
kaip laikas praeina