mare balticum

alsuoja
dumbliais.

priglaudžiu
kiekvieną gūsį,
dalijantį lietų
į rytus ir vakarus.

sako-
už kiaulės nugaros
būta namų,
už malkų įlankos-
žalčio pasaulio,
tik nebuvo kam
taip toli plaukti.

baisiausia kai
sapnuose prasidėdavo
karas:
motorizuoti kormoranai
puldavo
žuvėdų kavaleriją,
škėma irkluodamas
šaukdavo:
zoori, vaikai,
čia jums ne
griunvaldas,
ne stintų turgus.

kulminacijoje visada
apsišlapindavau.


vieną rudenį  stipriai audrojo
ir  lietuviškos menkės
susimaišė su švediškomis.