Mintys iššoko iš mano galvos
ir susispietė viršum jos į debesį
pabėgėlės taip spaudėsi
kad ėmė lyti
dideli lašai tiško man į veidą
net bijojau išsižioti
ir netyčiom prigerti idėjomis
su šituo debesimi
susikūrusiu ne mano
galvoje o viršum jos
nuėjau pas protingiausią
žmogų mūsų mieste
tasai papasakojo
kad ir jam taip buvę
mintys pačios iššoko
ir nesugrįžo
tą naktį nieko nesapnavau
pamenu kad labai lijo
aš gulėjau lovoje ir stebėjau debesį
negalėdama nuspręsti
kuris iš mūsų beprotis