Krentu ant kelių ir keliu dangun rankas -
Nuostabiausiu lietum pasauly lyja...
Net ne lyja, o dangus meta žvaigždes
Ir jos užgauna stebuklingą lyrą.
Sustok, nebėk, pažvelk -
Juk taip gracingai lyja...
Pasauli, palukėk, nenunešk -
Dar paklausyti noriu charizmatišką tylą...
Sustingt laike ir erdvėje,
Užšaldyt nenusakomą peizažą...
Parduodu sielą - man gana,
Tik sustoki, o akimirka žavinga!