Lugnisjai patinka spjaudytis kulkom
jam - priimti skaičiuojant tuščias
jai lašėt į akmens kietą nervą
jam lytėt aptakias jos šukes
jai vešėt varnalėša šiukšlyne
jam kapot lietumi jei sausra
jai nuvysti po rudenio saule
jam pražilti pirmąja šalna...
|
Naujas kūrinys
Vartotojams
Kita
|
2008-05-28 22:16
Blogas komentaras Rodyti?
2008-06-01 20:59
O kūrinys šis labai puiks. o kam nepatinka tegul neskaito.; :D
o jūsų protelis tik taip ir tesuinterpretavo: " - "Komentaras adminams", ot ir ne, Pobitline era. už tai ne komentarus skaitykite, o kūrinius :D juokauju. labai įdomu kaip jums čia skaitėsi viskas, Pobitline era, ir kiek ilga jūsų atmintis. :D Blogas komentaras Rodyti?
2008-05-29 15:38
Perskaičiau darbą, jau kažką norėjau parašyt, bet paskui pamačiau, koks, jūsų, tamsta Lugni, komentaras paliktas!!! Kai jį perskaičiau, nebeliko nieko atminty apie Meilę. Tik komentas adminams.:)
Blogas komentaras Rodyti?
2008-05-29 04:34
gerb. administracija. labai malonu, jog jūs sakote elektroninio pašto laiške:"Lugnis, po jūsų kūriniu paliko komentarą", kurio (t.y. kūrinio) autorius yra Lugnis, o tai esu aš, kūrinio autorius, pasivadinęs, slapyvardžiu Lugnis, bet ir juokinga, tai yra mano, slapyvardžiu Lugnis, komentaras. (jei vyktų kažkokie juridiniai aiškinimaisi teisme, iškilus reikmei, kada žmonės kaltina vieni kitus intelektualinio turto vagystėse, yra tokie ir patentų biurai fiksuojantys intelektualinius turtus; reiškia VEIKIMO PRINCIPE, yra ir intelektualinis turtas. Literatūriniai kūriniai, kokie jie bebūtų - prastais , ar vertingais pripažintais laike, VIS TIK, veikimo principe tai intelektualinis turtas. ir tokio charakterio tekstas, veiks prieš kūrinio autorių, jei iškils reikmė įrodinėti, autoriui kieno tai kūrinys: "Norime Jums pranešti, kad Lugnis po Jūsų kūriniu „paliko komentarą.
Nuoroda: http://www.rasyk.lt/ -- Kultūringa visuomenė - www.rasyk.lt " ---------- juk labai sėkmingai gali atsirasti kokiame nors tinklalapyje kitas autorius pasivadinęs slapyvardžiu "Lugnis"; ir jei tikrasis kūrinių autorius apskritai bus miręs, jis negalės net pasakyti (šiuo atveju, jog tai jo literatūrinis kūrinys, arba teisme, būdamas gyvas Įrodyti, jog tai jo kūrinys. Tai gali būti ne būtinai literatūrinis kūrinys. intelektualinis turtas ADATOS SMAIGALYJE O NE UODEGĖLĖJE, skylutė, patentuota idėja. visos siuvimo mašinos, kokios tobulos jos bebūtų šios idėjos neišvengia ; Skylutė adatos smaigalyje. Nors jos tobulėja laike, kaip ir Grindynys plūktas, grystas akmenimis, galų gal išpiltas asfaltu. Vis tik reikalinga kieta, lygi ir patvari kelio danga. Tai gi, šis laiškas iškilus reikmei negrotų svetainėje besipublikuojančių savo kūrinius autorių naudai. kita vertus, jei autoriai rašantys literatūrinius kūrinius nesipublikuotų svetainėje, svetatinės nebūtų. Svetainės idėja, kurui apjungia savo veikla visus čia esančius tai: - "GROŽINĖ LITERATŪRA"- poezijos, prozos ir t.t. formose. TAI GI: Šauni akimirka, kada autorius gali pasakyti skaitytokams, apie ką jis kalba savo kūrinyje, ir atsakyti apie tai išsamiai. o ne tai, kada autoriaus, sukūrusio (šiuo atveju literatūrini, prastą ar ne prastą, ( tai jau kiti klausimai, daug prastų laike buvo pripažintais, ir daug ne prastų paneigtais, verčiant į prastus.,) kūrinį kurio jau nebėra gyvo, ir tada imasi prašalaičiai tvirtinti - interpretuodami reikiamoje (esamos santvarkos laike... ideologinio rėmo amplitudėje, klausimu : "ką autorius norėjo pasakyti savo kūrinyje, kas slypi po viena ar kita metafora, vienu ar kitu įvaizdžiu?" tai interpretuodami taip, tarsi tai rašė jie. t.y. pradėdami kalbėti už autorių. Taip. toksai reiškinys buvo madingas, sovietinio režimo ideologijoje; šiaip jau, veikimo principe, kaip ir Kristaus posakių interpretavimai, kuriant krikščionybės religiją, kurios jis nekūrė, tik gyveno, ir žinoma, gyvendamas, turėdamas liežuvį ir smegenis, kaip ir visi mirtingieji, žmogaus gyvybės formos atstovai, gyvendamas savo gyvenimo būdą, kažką kalbėjo. (nu jei turėjo smegenis, balso stygas, liežuvį, negi nekalbės.) tačiau pastarasis, tikrai negalėjo niekur nei paprieštarauti, nei patvirtinti, jog jis turėjo omenye būtent tai, kaip būna cituojamas, interpretuojamas ir t.t., kas yra kalbama jo mokyme, būk tai kalba jis, ir kur jis kalbėjo visiškai ne tai, kas yra teigiama jo mokyme, jau ne jo, o visų jį išdavusiųjų - t.y. išsižadėjusiųjų 12-kos apaštalų, kurie visada buvo šalia jo ir vėlėliau (jam jau nebeesant) galėjo pasakoti, kur, kokiose aplinkybėse ir ką ir kaip, jis kalbėjo. .Kadangi tekste visada yra kontekstas - aplinkybės kuriuose frazė pasakyta. O paprieštarauti, arba patvirtinti jog taip jis ir pasakė, būtent pasakydamas vieną ar kitą frazę, jis tik tai ir turėjo omenyje, jis - kuriant krikščionybės religiją ir ją sistematizuojant, remiantis juo, JAU negalėjo; dėl vienos, labai paprastos, tačiau ne prastos priežasties. "medis be šaknų nebesprogdina pumpurų, liežuvis be smegenų -nejuda; stygos be oro neskamba, o kraujas kreši ir juoduoja." tai gi, jis niekada negalėjo paprieštarauti ar patvirtinti interpretacijose, ką jis turėjo omenyje, kad ir sakydamas " valgote mano kūną geriate mano kraują, ir ar jis iš viso taip sakė" dėl labai paprastos ir aiškios priežasties. . : todėl, jog buvo jau išduotas, išsižadėtas ir nukryžiuotas. t.y . užmuštas, dar dorai nepažinęs - nesulaukęs pražilusių plaukų, ar savo vaikų, kuriuos būtų auginęs ir daug tiesų paporinęs apie gyvenimą, tame etape - kas yra šeima, kas yra vaikai, kas moteris ir kas vyras, šiuos etapus pažinęs ne teoriškai, bet praktiškai teorija ir praktika koja kojon. KADANGI iš jo šis etapas buvo ATIMTAS. . Iš jo šį etapą atėmė. Tai gi jis negalėjo nieko pasakyti, ir jis lygiai taip pat, dėl tų pačių priežasčių, negalėjo pasakyti, ar jo posakių interpretacija yra 100-ta procentinė (atitikmens atžvilgiu) , ar ne, kadangi jau buvo užmuštas - jo kūnas miręs. O religijos jis nekūrė, Ji buvo sukurta ir sistematizuota, bei interpretuoti jo pasakymai jau po jo kūno mirties. Jis gi naudojosi liežuviu ir smegenimis, kurie veiksmingi ir savo funkcijas atlieka tik gyvame kūne, o ne metamorfozių metu. aš dar gyva ir galiu pasakyti ką turėjau omenyje rašydama vieną ar kitą metaforą, kad ir šiame kūrinyje trumpažanryje pavadinimu "Meilė"; (beje, mielieji autoriai ir skaitytojai, kaip ir kiekvienas iš jūsų, kadangi esate dar gyvame kūnia, kuriame smegenys gyvos. Visi kūno valdymo centrai smegenyse. Tai jau mes sutverti.) tai gi. aš nepretenduoju į Kristų, (apsaugok viešpatie nuo tokios tragedijos) tačiau veikimo principe, kadangi esu gyva, džiaugiuosi administracijos šio tinklalapio, tokiu puikiu užmanymu. Autorius gali skaitytojui pats pasakyti, ką jis turėjo omenyje rašydamas kūrinį. juk jis dar gyvas - kūnas jo. t.gi. naudojuosi šia galimybe ir pasakau: kas slepiasi po metaforomis, arba kokios mintys yra išreiškiamos, mano kūriniuose. kadangi mano smegenys ir pirštai, dar nėra - miręs fizinis, (gyvybės formos, - žmogus), kūnas, jis dar nesiranda " tak skozati" _ metamorfozių stadijos laike., :D mieli žmonės, juk kažkada taip bus, nieko nėra amžino, pasaulis tai judesys, ir nei vienas iš mūsų neprisimename, jog gimti mes nenorėjome, ir bijojome, tik nesuvokėme, ir tai buvo fiziškai skausminga, tačiau gyvenimas ore, o ne vandenyje, pasirodė visai fain. išgydus šį pasaulį. tai gi, kas yra po mirties, mes nežinome lygiai taip pat, kaip ir nežinojome motinos - moteriškos būtybės įsčiose. ir gimimas buvo - vandens pasaulio mirtis, pradėjo dirbti plaučiai. Dabar, visai kaip tad, mes laikomės įsitvėrę kūno ir jo amžino gyvenimo, kadangi nežinome ir bijome. visai kaip tada. Jei vaisius nebijotų, motinai stangintis išstumiant jį, nereiktų, tačiau ir tame yra labai gili prasmė. Taip visata įdeda į gyvą būtybę, nežinomybės baimę. ji reikalinga, nes jei žmogus eitų drąsiai į tai ko jis nežino, visiškai neišsiaiškinęs, kas gali atsitikti, tik vedinas smalsumo jėgos, tai jau seniai nebūtų ne tik žmogaus, bet ir bet kurios kitos gyvybės formos - gal; taip, kad ta nežinomybės baimė vėl gi yra įdėta visatos, per gimimą, iš MEILĖS. Kad išlikti, lygiai taip, kaip Varnalėša saugiai gali išlikti ne darže, kur runkeliai auga, o krūmyne, šabakštyne. O iš tos žmogaus kultūros žemėje, vėlgi _ EKOLOGIJA, ji kenksminga ne tik varnalėšai, ar paukščiui, bet ir pačiam žmogučiui. (išlikimo atžvilgiu) Žinoma atsiplėšimas nuo kūno bus skausmingas fiziškai, o jau dvasiškai kiekvienam, savaip. Kas kaip elgėsi su pasauliui, tačiau su savim tokio elgesio nepriima už natūralų ir harmoningą, pozityvų ir šviesų, o su kitu, sau leidžia. Šis elgesys lieka kiekviename jo judėjime iš fizinio kūno. Jo gimtyje, kuri pasireiškia kūno mirtimi. Nu nepamokslausiu. kam tai įdomu galų gale. Tai reiškia, jog esu gyva sąmonė, žmogaus gyvybės formoje, www. rašyk. lt tinklalapyje publikuojanti savo literatūrinius grožinius kūrinukus, pasivadinusi, šiame tinklalapyje slapyvardžiu Lugnis ir galiu atsakyti, ką turėjau omenyje po viena, ar kita metafora, įvaizdžiu, juos publikuodama, kadangi yra tokia galimybė. nes dar randuosi žmogaus gyvybės formos fiziniame kūne. Gerai, kai autorius gali pasakyti kas slepiasi po viena ar kita metafora, ir kuriozas, kada kalba apie tai kas nors, teigdamas, kad autorius kaip tik tai ir turėjo omenyje, (ką teigia jau nebe autorius) ir juokingai ypatingai yra, jei kalba tie, kas išsižadėjo to, kuris kažką pasakė, ir išsižadėjo taip, kad jis negalėtų patvirtinti, arba paneigti jų interpretacijų, cituojant jo žodžius. (graudžiai juokingai.) nepretenduoju į Kristų, bet kalbu apie patį veikimo principą. šaunu, kad autorius gali pasakyti skaitytojam, ką jis turėjo omenyje, rašydamas savo literatūrinį kūrinį. tai yra labai gerai. O visumoje, tai tik negalvokite jog teigiu, kad šis kūrinys yra "Egipto piramidės"; kalbu apie veikimo principą, o šiaip net Atlantidos jau nebėra, kur ten Egipto piramidės?... ir vis tik, žemės traukos dėsnis, mūsų nepaveda. sakau, kad žmonės susikuria įstatymus, ar jie jau moka jų laikytis, nepavesdami... dabar savaitę nerašysiu. Jei kas norės paskaityti ką nors autoriaus Lugnio. Tai čia tikrai ne mažai, ir vis per tą raštelį. keista laiško formuluotė. atrodo smulkmena, tačiau iškilus kokioms nors problemėlėms, būtų kebli rašiusio savo literatūrinį kūrinį autoriaus atžvilgiu. NOR AUTORIUS prisiregistruodamas nurodo savo EL. paštą. Kita vertus, jei autorius negali būdamas gyvas pasakyti ką jis turi omenyje (skaitytojui) po viena ar kita metafora. vėl viduramžiai, ne t.y. vėl, kaip 2000 metų atgal. nu tai gi. nėr to blogo, kas neišeitų į gerą. Nors laiškai formuluojami netobulai, tačiau žiūrėk - filosofija gavosi - vos ne esė. taip pašlifavus galima publikuoti literatūriniu, ir ne sekliu, kūrinuku... geros jums savaitės. Blogas komentaras Rodyti?
2008-05-29 01:15
Macte animo, dėkoju už komentarą, ir pamąstymus kūrinio tematikos erdvėje. Tai gi, jei žiūrėsime į esmę - Varnalėša, šis augalas saugiausias šiukšlyne. Jam (augalui) tai ne šiukšlynas tik erdvė, bei geografinis žemėlapis, kur jis augs palankiai. Jei jis augs kultūriniame darže, bus išrautas net nesulaukęs šalnų.
Argi ne taip. žiūrėkime į, (minties atžvilgiu), pačią esmę (atskleidžiant sąvokos meilė esmę bei reikšmę) tai pati palankiausia vieta varnalėšai, o ne kultūriniame darže. Bet jei nebus tokio faktoriaus kaip /meilė/ tai nebus ir /patinka/. nors bus tualetai Versačio stiliaus apipavidalinime, ir kava į lovą rytais, tačiau be meilės, nebus to / patinka/. štai kur esmė, būtent todėl pasirinktos tokios išraiškos priemonės. kūrinio pavadinimas "meilė". Gyvenimas ne amžinas, tačiau meilė yra meilė. gali būti daug priežasčių, Pvz. tarp žmonių: moteris kojinių neišskalbia, o visos kitos išskalbia, draugai idiotai tyčiojasi, verčia tą savo bobą padaryti tokia pat, kaip ir jų, kad ??nes skalbtų, o ji "sterva", neskalbia, o! štai todėl gyvenimas kartu iki žilos senatvės neįmanomas (nors jei būtų meilė, tai neužtektų "smarvės" tam buvimo faktui, jų išskirti.). Kadangi, jei yra meilė, tai ne priežastis - neskalbia kojinių. Tolygiai, analogiškai ir apie vyrą: "Atėjus į svečius, jis neparodo man pagarbos, nenuvelka man palto ir neatidaro durelių mašinos, o paskui nesėda prie vairo pats. jis nevairuoja mašinos tai darau aš." -- Vis tik, tai bus ne priežastis, jei bus meilė. O kai yra meilė, vieni kitus žmonės priima tokiais kokie jie yra. Tame ir harmonija - visiškai kaip oda - Afrikiečio juoda, nes tokia spalva odos, t.y. tokia oda tolygi, kaip ir sniego plūguose gyvenančio akių forma, jų įkypumas - siauraakis. poetiškai tariant - visata klesti meilės formulėje - harmonijoje, aukso pjūvio griežtame įstatyme. Tolygiai, kaip ir blakstienos - plaukuotumas esantis ant akių vokų briaunos, tik iš meilės regai - kad dulkės žvilgsnio neapsėstų. vyzdžiams taip patinka. nesumautas gyvenimas, nesumautas - jis tik ne amžinas, o visi nori būti amžinais ir dar tuštintis (gamtinius reikalus atlikti, ant unitazo paauksuotu dangčiu. tačiau, net ir priplaukus, pasiekus, tokias komfortiškas gyvenimo sąlygas, yra pamatoma: "arba yra, arba nėra - meilės. ji suteikia harmoniją - lieka 'p a t i n k a. kol yra meilė... (ir išsiskyrus, galima jos nesutrypti, neužbraukti, tarsi jos nebuvo. priklausomai kiek žmogui tai yra vertybė - meilė, nors ir išblėso, juk ji buvo. tai gi. (jei jie nesulaukę žilos senatvės ir dar nepasimirę kūnais skiriasi. tačiau, ir tai ne nuodėmė. jei jie ją sutrypę. kažkada, gal net mirties savo kūno akimirka, ateis supratimas, kad tai tik kelias į suvokimą. kad ji yra. būtent tokie įvaizdžiai pasirinkti kūrinyje, kurių nekeisčiau. jie minties esančios kūrinyje nedaro lėkšta, paviršutiniška, bei banalia. tai gi - nekeisčiau. O jau nei viena, dviejų žmonių sąjunga negyvuoja nepatyrusi "nervacijų", kampų zulinimo, trinties, ir jei meilės pritrūksta - tie reiškiniai automatiškai nepatinka. O ie yra, ir jei gyvenimas būtų amžinas, sutikit jis prarastų bet kokią vertę, būtų banalus blizgutis - tuštybė. dėl to jis ir nėra sumautas, jog yra ne amžinas. nieko nekeisčiau šiame trumpažanryje, ypatingai raiškos. varnalėšai geriausiai šiukšlyne, jai darže, kaip mokslininkui natūroje anglies kasimo šachtoje. tame ir žavesys. tai trumpažanris "meilė". kiek galima žodžiais atskleidimas šios sąvokos esmės. jei nebūtų meilės - tai nebūtų Patinka. tai kas parašyta. o Šiaip sąsajoje su tuo, jei esi sausumos gyventojas, niekad nesijausi gerai po vandeniu. Kiek išbūsi nekvėpavęs - neturėdamas žiaunų. nors nieko nora amžino, bet gali patirti amžinybėje tą patinka, tą aukso pjūvio įstatymą kuriame laikosi VISATA. nekeisčiau tikrai išraiškos priemonių. bet malonu išgirsti jūsų nuomonę, jei ji motyvuota grindžiama, ir išsakyta, apie kūrinio tiek turinį, tiek techninę jo dalį. tai trumpažanris kūrinukas. ( o kas liečia varnalėšą, tai ji yra vaistažolė žmogui. tik ne žmogus visatą sukūrė, ir tas kas ją sukūrė... prieš jį lygūs, tiek varnalėša, tiek žmogus...)varnalėšaus meilė (augančios palankiose sąlygose nuo pavojų - šiukšlyne) ir darže taip pat, jam, ne mažesnė nei žmogaus, o gal žmogaus meilė jam dar menkesnė?.. Blogas komentaras Rodyti?
2008-05-29 00:14
Geras ir įvardinote tai meile. O aš galvojau apie tai švelniau, reiškia be reikalo, visai. Sumautas gyvenimas, galiu pasakyti, tiek beliko ateičiai. Suplanuotas ir nuspręstas reikalas, tik be manęs. :) Dar iš didelės meilės varnalėša išvadins, sunkiai pakelsiu, et, pasakyčiau, poetas Lugnis nušvilpė mano įsitikinimus. :) Tai interpretacija. Todėl už rimtą nepriimkit. :)
Blogas komentaras Rodyti?
2008-05-28 23:32
pliurpkit pliurpkit; tik prašau neiškraipyti niko (lengva prisiminti L - - - - -ir ugnis. - Lugnis)
būna tokių žmonių, dažnai, kurie nori stot į pirmą planą kalba ne apie kūrinį, o jei jau pareigas kokias užima, tai jau akivaizdžiai "pučiasi". Tai gi, čia pirmame plane - šioje erdvėje yra kūrinys - trumpažanris pavadinimu "Meilė" autoriaus slapyvardžiu Lugnis - tai mano slapyvardis (beje būtų logiškiau, jei autorius būtų kūrinio apačioje - t.y. kūrinio pabaigoje atžymimas (formatas toksai kur kas puikesnis būtų). (o dėl skonio nesiginčijama skaitytojau van Liūtas; man jūsų kūriniai nei savo išraiška, nei mintimis esančiom kūriniuose nepatinka, nežavi, ką ir išsakau komentaruose gan išsamiai, tai tikrai nenuostabu, jog jums mano kūryba nepatinka - mat pas mus skirtingi požiūriai ir matymai. tačiau čia ne lugnie, autorius kūrinio, (tai aš) o Lugnis.) Blogas komentaras Rodyti?
2008-05-28 22:37
lašas po lašo dūžta -akmenį pratašo,
varnalėša nuvysta, šalna ištirpsta, nieko nėra amžino, bet jiems visa tai 'p a t i n k a' - tai ir yra svarbiausia. čia ne banaliai apie meilę. o kas jums patinka, kas per sunku protui, ar klausai, kas atrodo sugadinta, ir kas puiku, šiame trumpažanryje, įdomu iš jūsų tai išgirsti (iš kiekvieno) mieli skaitytojai. ačiū. :) Blogas komentaras Rodyti?
2008-05-28 22:24
kažko trūksta, mintis nelabai aiški, nors ir žodžiai panaudoti sunkūs - jų atrodo, perdaug ir jie pjaunasi mano smegenyse
cia man iš esmės neblogas Blogas komentaras Rodyti?
2008-05-28 22:23
Man labiau patinka antras posmas, natūralus ir skaudus ):
|
  |
©
2001-2024 KitoKs. Susisiekti galite adresu info@rasyk.lt.
Svetainėje esančią informaciją platinti, naudoti be autorių ir rasyk.lt sutikimo - draudžiama.
|
Rašyk.lt yra literatūrinė svetainė. Ji skirta visiems, mėgstantiems rašyti, skaityti bei vertinti. Čia rasite rašytojų biografijas, knygų recenzijas, informaciją apie literatūrinius konkursus ir renginius. Kviečiame prisijungti ir kartu tobulėti. Kitoks varniukas | Rašytojai | Paraštės | Knyga | Krepšinis | Lietuva | Lithuania | Литва | Litwa | |