Juoda rožė

Sužydėjai tu juoda
Naktį tamsiąją sode.
Kraujo lapais tu žibėjai
Ir mėnulį tu stebėjai...

Vėtrų vėjai nenurimo
Tavo širdį vis kankino,
Paskandint audroj mėgino
Ir į prarają nustumt ketino...

O tu vistiek tenai vis žydi,
Nenuvysti, nenudžiūsti,
Tik sau žydi tamsoje,
Apgaubta nakties skraiste.