Glosčiau vakarą,
Smilgos šiureno;
Mano mintys
Išskydo, aptemo.
Dar plikus,
Šešėliuotus laukus
Laižė degantis,
Piktas dangus.
Pirmą kartą
Taip ryškiai jaučiau,
Kad į viską
Žvelgiu paprasčiau.
Net girdėjau,
Kaip naktį sode
Skleidžia žiedlapius
Tingiai vyšnia.
O ryte
Nubudau aš kieme
Su apytušte
Vyno taure.