Kartais

Kartais būna taip liūdna,
Kad slysta žemė iš po kojų.
Tada aš suprantu-
Gyventi jau nenoriu.

Kad ir kaip labai norėčiau,
Bet tavęs užmiršti negaliu.
Nors iš širdies ištraukiau strėlę-
Vistiek tave myliu.

Labai noriu tave išstumti,
Ištrinti iš sielos savos,
Kad peilis į širdį smigęs
Nepaliktų ten gilios žaizdos.

Kai paskutinį kartą saulė kils į dangų
Ar žmonės kelią užmarštin paslėps
Tada iš naujo vėl suprasiu,
Kad niekas labiau už mane tavęs nemylės.