***

žaslvu vingiuotu dryžiu,
melsvu dangum
ir gėlių alėja
prisiekiau laime
ir saldžiu rytmečio vėju...
tik tas, kuris žadėjo,
tik tas, kuris mylėjo
niekada tuo netikėjo
ir žinot nenorėjo...

priskink tu puokštę man gėlių,
atnešk drugelio sparną,
sakyk, kad myli ir jauti
tą gaivų rytą mirštant...

kai naktis išleis garsą paskutinį,
kai mėnuo tyliai atsidus,
kai tavęs ir manęs nebebus
prisimink, vaikeli, tu jausmus,
žinok, brangus, jie niekada nepražus...