Jis nemirė

Jis nemirė -
Miegojo.

Tuo metu, kai jo sielą pastvėrė
Žvaira pribuvėja Audronė,

Po liepų stuobriais
Susirietusi Vilniaus čigonė
Draskydama samanas
Urzgė ir lojo;

Vaikiščias krūmuose myžo;
Žaibas nukirto jo gėdą;

Paskutinio maršruto troleibusas
Tiesiai į kapines rieda;
Įsikibęs į debesies skrandą
Elektrą siurbia, dulkėm užkanda;

Spalvotų kioskų prekeivės
Snausdamos vėlėms moja...

Jis nemirė -
Sapnuoja.