Mistinis

Mėnesienoje sirpsta naktis – manieringa lesbietė,
ir užsidega auksintos gėlės, formuodamos dvynius.
Nežinai, kas aš toks iš tiesų? – visada gali spėti.
Man priklauso paklydęs tankmėj tavo sapnas erdvinis.

Aš esu Mefistofeliui sielą parduodantis Faustas
vakarais, kai žaizdojančią sąmonę graužia termitai.
Visos mudviejų mintys į dūzgiančią tylą įspaustos,
visos mudviejų pėdos dabar – tik legendos ir mitai,

miglomis virš vandens išsidraikę, ištirpę, beoriai.
Nebeturim ir niekaip negalim surast vienas kito.
Gelsta laiko albumai, tuštėja vilčių kalendoriai,
kol birželio dangus raudonuoja sugeltas moskitų.