Rudens ranka

Jau vasara sena sena
Miškų pakaušiais nušuoliavo;
Voratinkliuota jos suknia
Sūpuojasi ant gelsvo klevo.

Ir vėjai lyg nakties drugiai
Ratus virš slyvų sodo suka,
Kur miegam gelstančioj žolėj -
Sapnai ten mus ant rankų supa.

Ne tavo, bet rudens ranka,
Švelnesnė už jazmino žiedą,
Man galvą glosto ir tada
Sode naktis ramiai užgieda.