Atsiprašau

Kad tu tik žinotum..
Kad tu tik suprastum, kad pienių pūkai greitai nubyra...
Begalybė pienių ir skliautai dangaus
Noriu paskęst tavo akyse ir numirt.. kaip mano jausmai tai padarė...
Sunku suprasti, kad niekad negalėsi turėti to, ko taip beviltiškai trokšti...
Mano vienintėlis noras yra turėti tave..
Mylėti tave.. žinoti, kad tu myli mane..
Bet taip nėra.. nėra... ir deja, nebus...
Nebenoriu skęsti sūrioje jūroje..
Lietaus nebenoriu ragauti is savo akių....
Bet po velnių.. kitaip aš negaliu..
Negaliu.. nes matau tave...
Matau kaip tu šaltai reaguoji į tai ką aš bandau suprastinti savo širdyje..
Bandau suspausti jausmus, kad jie po truputį visai išnyktų.. bet negaliu..
Esu per silpna..
Per silpna kovoti su savimi..
Vaikštau lyg po dilgėlių pieva ir su kiekvienu žingsniu noriu verkti... bet esu nebylė ir negaliu prisipažinti, kad man skauda..
Negaliu leisti tau visas savo mintis atiduoti tam... ką darau aš...
Byra laimės smėlis iš delnų pro pirštus su kiekvienu vėjo gūsiu ir jau surinkti trupinius per sunku...
O man padėti jų surinkti tu nenori... aš žinau..
Todėl paskutinį kartą atsiprašau.. atsiprašau už tai.. ką darau..