Tėvui

Aš prisimenu pučiamą vėjo
Seną beržą palaukės tyloj,
Pro jį mano vaikystė praėjo,
Atspindėdama veidą suloj.

Gėriau beržo stiprybę pripuolęs
Iš gyvybės aukštų šulinių,
Be atodairos išlėkiau šuoliais,
Nepalikęs senoliui dainų...

Kai prie mylimo medžio po vėjų
Sugrįžau nebraidytais takais,
Vietoj seno svyruoklio stovėjo
Mano tėvas sidabro plaukais...