Prie vartelių, prie senų, saulę mingant aš stebiu.
Štai vyniojas apyniai prie vytelių it žalčiai,
Driekias čia takai žalių
Žolinėlių ir gėlių.
Paslaptim tamsa prakvimpa,
Pildos liepos medumi,
Jeigu norite išgirsti,
Tai klausykit širdimi.
Bunda danguje žvaigždė,
Puošdama rūstingą naktį.
Žemėje nutils diena,
Paskubės akis užmerkti...
Snaudžia jau beržai balti,
Eglės, tuopos, ąžuolai.
Žvelkite viršun antai-
Atviri dangaus keliai.
Žemėje tylu tylu,
Tik žiogų orkestras aidi
Ir rasos lašai tyri
Krisdami žieduosna žaidžia.
Prie vartelių, prie senų,
Brėkštant aušrą jau regiu,
Saulė kyla iš ūkų,
Sieloje-ramu ramu.
Neskubėti ir nebėgti
Tapti miško upeliu,
Pievas, kalnus aplankyti
siandien viską aš galiu...