Gyvenimas-kaip stebuklas!!!

-Mmmmm... atlošas-minkštutėlis, atrama galvai-tiesiog ideali! Ir kvepia! Mmmm... kaip kvepia! -tikra originali bizono oda! O faktūra! Viešpatėliau, kokia faktūra! Ne faktūra-o Miss Visata 2004 oda! Priglusk-ir susiliek su kosmosu!!!
Todėl, brangus Dieve, dėkoju širdingai, kad sukūrei Miss Visatą 2004!!!
Ooo! - virš manęs-milžiniškas, į lubas įmontuotas akvariumas! Tuntas spalvingiausių, gražutėliausių žuvyčių vaikosi viena kitą, ir be perstojo poruojasi! Kaip gražu! Kaip dangiška! Ačiū Dievuli, kad sukūrei tokius didingus akvariumus!!!
Štai! štai! štai, žiūrėkit- mano kojūgaly kabo toks ryškus ir hipnotizuojantis paveikslas, secesiškuose ąžuolo rėmuose! Nuo grožio begalinio, rodos, tuoj neteksiu sąmonės. Tiek vingrių linijų, pulsuojačių dėmių, erotiškų nuvarvėjimų ir šilkais plaukiančių pustonių! O kur dar parašas! Viešpatie, koks parašas! Tikras kaligrafijos šedevras! Ačiū, Dievuli, kad sukūrei tokius tvirtus ir prabangius ąžuolo rėmus!!!
Ten? kas gi ten..?.. o dangau! O visi šventieji!! Ir nuolat švenčiantys!! Ten gi! - mama mia! - ten juk Dar. vi. no por. tre. tas!!! Kokios gilios jo akys, kokia sokratiška kakta! Žiūrėkit, kaip idealiai prigludęs Jo švarkas prie Jo iškilnaus stuomens (tarp mūsų-jo teorija padėjo man nugalėt krūvas kompleksų! Ėmiau didžiuotis savo prigimtim! Išdrįsau net pasimatymus rengti miškuose! taiiip!!!). Taigi, šimtąjį kartą lenkiuos tau, Visagali, už tai, kad sukūrei Darvino motiną ir žemašakius medžius-, baigiau savo ekstaziškus ditirambus Grožiui, supančiam mane šiame kabinete, ir iš estetinių padangių nusileidau (trumpam) į žemę.
.. hmm... mano psichologė suraukusi kaktą kažką įnirtingai skrebeno savo žaliame bloknote (nors dar nieko neklausinėjo, nespręndžiau dar juk jokių testų, apskritai, spėjau tik atsigulti ant kušetės, o ji jau rašė nesustodama, ir vis perkreiptu veidu...)... hmm... ko ji tokia.. susirūpinusi??... gal karštligiškai gestikuliuodamas ir, savaime suprantama, jausmingai kilnodamas kojas netyčia įplėšiau kušetės odą??! Juk ne pigus (o psichologai juk ne milionieriai!) daiktas ta bizono oda.. tai ir supyko matyt.........
... hmm.. na nesvarbu, jei ir taip, tai per sekantį seansą atnešiu jai kokią knygą apie bizonus, kaip atsiprašymą....
.. ir nepaisant šio nemalonaus nutikimo su ta kušetės oda-KOKS STEBUKLINGAS! mūsų gyvenimas!! Kiek daug gražių gyvūnų ir žmonių mus supa!!!. Ačiū tau, Dievulėli, kad sukūrei tokius puikius gyvūnus kaip bizonai!!!