Yra kraštas, kur grįžti noris,
Žalią pievų kilimą basom braidyt,
Gerti mėtom kvepiantį orą,
Daug kartų girdėtų pasakų klausyt...
Ten kaip niekur su saule lyja
Vasaros vidudienį linksmas lietus.
Ten užklydus visad atgija
Širdyje vaikystės aidas nuostabus.
Tas pasaulis šaukia ir šaukia,
Kol ir vėl pareinam pramintais takais
Ir prie žilstančio tėvo rankų
Prisiglaudę vėl pasijaučiam vaikais.
Pro pinučių tvorą karklinę,
Žvalgosi jurginai ten gražiais žiedais,
Iš kelionės ten apkabina,
Ir sutinka visad vartais atvertais.
Tam krašte, kur su saule lyja,
Spalvina vaivorykštė gimtus laukus,
Naktimis iš svajonių gijų
Miegas tyliai audžia spalvintus sapnus.