Lietus. Sėdi jame ir mąstai kodėl? Kodėl tai nutinka tik tada kai tampi laiminga, kai atrodo viskas stebuklingą. Verki, ašaru jau nebepakeisi, nebepakeisi nieko, nebent savo širdį kuriam leisi priimti kitą širdį.. Ir atrodo kad supratai tą meilę.. Bet ne... gal buvo tai susižavėjimas, gal tik aistra... bet ne meilė... Sakoma pirmoji meilė tai netektis, tai skausmas... Ir atrodo kad niekas to nesupranta ką jauti savyje, kad meilė kančia, kad jos išgydyti neimanomą.. Tyli.. Ašaros byra... Jis tavim pasinaudojo, kad galėtų pasidžiaugti tavo jausmais, tavo didžiausiu turtu... O čia tik apgaulė kuriam paklusai Tu... Tai klaida... Kurios neįmanoma ištaisyti, kurios neįmanomą ištryti... Ir tu tiki kad meilė pirma yra nepaprasta o lietuje supratus kad jos nebėra..