Dangaus tiesa
Skelbia mirtį sapnuose.
Dovanoja pabaigą ligai,
Įrašytai gyvenimo delnuose.
Tiesa išprašo skausmą.
Iš centro išropoja geluonis,
Suryjantis nesveikas mintis.
Šaknyse saulė tiesia
Į dangų pirštus jautrius.
Nuodingi žiedai realumu pražysta,
Sunokę vaisiai supūva,
Subyrėję pasėja aklumą.
Išskridę jausmai
Atplėšia vartus laisvei.
Teisinga tiesa uždaro prigimtį,
Kad pabėgtų nuo savęs.
Pražūtingas paslaptis paverstų krauju,
Tekančiu gyvybės ritmu,
Mušančiu pagal taktą
Šokį mirčiai,
Mintyse gyvenančiai, gimstant iš naujo.