aruodas sūpuoja...

aruodas sūpuoja grūdų pilnatį
apčiuopia kiekvieną prisilietusią
šiurkščiai švelnią luobelę
        pulsuojančios stangrios sėklos
        auksiniai zigzagai
        jonvabaliai
        akuotai
paliesk
ir girdėti
        tarmiškai čežančių
        grūdų žodžiai
pasemk
ir klausykis
        žyrančios grūdų
        pentatonikos
šypsokis
        ir jie nenustygsta savy
        grūdų vyzdžiuose
        žalias  besijuokiantis laukas
kažkas atsimerkia skaudaus
kai vakaroja grūdai
kai gūžiasi užkalbėtas sambrėškis
kai
    visi
        šitaip
              gyvenam