Akmuo sutrypia Nemigą-sunku?
Tai tarsi durklai sumesti šviesų.
Ji šaknimis kabinas į mane
Ir tempia, Nemiga, tu čia?
Tyli naktis. Sumigo padarai.
Šešėlių dulkės it maži vaikai,
Ir klykia, drasko nebyli malda
Kvatojas Nemiga vis kviesdama mane.
Miegoki, vaike, tuziną naktų,
Kai lapai kris bežodžiai, pamažu
Ir pirštai tylomis atleis į gerklę kibusius nagus,
Lygus alsavimas nužudo Nemigos sparnus.