Pašlovinkim visi šią didingą akimirką

Aš lyg beprasmis Sizifas
Tapau savą tobulybės paveikslą
Kontepliacijų abejonių guašas
Kutena man rankas lyg kartus cukrus
Laižau aš fantazijų drobę lyg medų
Gniaužiu savo gimtąją žemę lūpomis
Glostau.

Pašlovinkim visi šią didingą akimirką,
Aš iškilmingai ryju garbingą būties morfiną.
Ambrozija šioji suteiks  atsparumo
Nuo šlovingo Tanato aštriojo dalgio. *

Man reikia erdvės savo laisvei sprogdinti
Nesu nukryžiuotas tik įkaltas į sieną
Ištiesęs rankas tartum Ješua* atpirkimo
Už save ir kitas laukiu jaučiu aštrias ir šiltas
Akmenines plytas kaip baltas balandis lekiu
Tiesiai į saulę šypsaus nes sparnai liepsna
Virsta.

Pašlovinkim visi šią didingą akimirką,
Aš iškilmingai ryju garbingą būties morfiną.
Ambrozija šioji suteiks  atsparumo
Nuo šlovingo Tanato aštriojo dalgio.

*Eilėraščio pasikartojančiojo posmo stilius-hegzametro užuomazga bei šio stliaus gana didinga nuotaika, vyravusi Homero darbuose.

*Kristaus vardas  M. Bulgakovo šedevre  “Meistras ir Margarita”.