matymų kokteilis

šiandien mačiau obelį perėjoje su obelienos lazda ir baltais sportiniais bateliais,
toliau – fontano kraštu zujančią šviesių violetų mergaitę, kurios lūpose visada čiulbės krykštavimas krikšto,
mėlynus dangaus ataudus nutįsusius iki pat žemės ir lietų nardantį juose,
jutau drėgmę ant savo kaklo, jausmą perkeliantį kitur – į buvusį ir būsimąjį laiką.
fontane mirgėjo balti žiedlapių dumbliai, mažos karpytos gervelės šoko tavąjį veidą,
sielų kokteilį suplakė vėjas, viską išgėrė pavasario naktys
regėjau nuostabų grafiti. keista, kad mūsų mieste, kur nuo sienų nuolat lupasi vienodumų nykumos,
kur žmonės išdailina darželius standartiniais potėpiais ir nemėgsta suplėšytų džinsų,
nors po jais ir švysčiotų genialių poetų kaulai ir mėsos.
regėjau dailų suolelį mėsinėje tik nesuvokiau, kodėl jisai ten – veidu į skerdieną,
ne į pavasario gobelenus ir fontaną, kuriame
mirga balti žiedlapių dumbliai, mažos karpytos gervelės šoka tavąjį veidą,
tavo sielos kokteilį suplaka vėjas, viską sugirdo šniokštimas pavasario