Suklastota jos šypsena

Nieko nėra gražiau
Nieko nėra geriau
Šypsenų, kurių pilna internete...
Visi gyvena lyg mite...

Ašarų neberodys - ji juk laisva
Žaliais pasienio laukais begios ji basa.
Ašarų jau nebėra
Tiktai jos šypsena.

Dvi paralėlės rytoj susikirs,
Kai visas pasaulis iš gėdos apmirs.
Aš tai žinau, nes buvau rytojuje -
Vakarikštės dienos rojuje.

Ašarų vis neberodo, nors nelaisva
Ir negali daugiau ji begioti basa.
Lauko vėjas žiauriai nupus
Jos šypsenėlę lyg rudens lapus...

...

„Suklastota šypsena“, -
Klykė vėjas ir audra.
Kur tu, pasakos pradžia,
Jos naujoji pabaiga?..