Tyliai siūbavo mėlynos bangos. Tolumoje jūra išsiliejo ir buvo taip arti.
Švietė pilnatis.
Tu sėdėjai prie jūros. Buvo šalta, tamsu ir vieniša. Paskui man parašei:
Aukseli, kai aš čia esu, man taip trūksta tavęs. Tavo juoko, tavęs mažute. Taip noriu prisiglausti ir bučiuoti tave.
Bet tu toli.
Tu toli.
Aš pilstau vyną ir ilgiuosi tavęs.
Vien smėlis. Tamsios gūdžios kopos.
Akmens luitai.
Bangos gaivina betono žvaigždes…
Mažute.
Ilgiuosi tavęs…
Ir jaučiuosi toks vienas.
Ir toks gilus, skaudžiai.
Dabar naktis. Naktis ir mano širdyje.
Siaučia jūra…