lik kaime lik

supas akys apsalę nuo liepų žiedų
čia atgaiva joms ir nenuobodu
bėga priekaištaudama sula, rodos,
net beržai man siūlo beržinės košės:
ko i kaima atvažiuoti taip ilgai ruošies?

pieva skaičiuoja ir gano aveles
pienės palenkia galveles
laukia švelnaus vėjo balzamo
gal ir aš jo gavau, neatgaunu amo..
bėgu per kaimą kojos basos

džiaugsmo nepakėliau ir nežinojau
ar juokiuos ar čia ašaros...
čia mano vaikystė ir mano vasaros
gulėjau neramiai ramioj pievelėj,
kurmiai rausė ne tik lauke... ir galvelėj

ir saulė šypsojos... net švietė palaukė
mintys debesim plaukė, manęs kažkas laukė
kažkur tolumoj net gegutė sakė
čia jauku, gyveni kaip ant pūkų
jei neliksiu kaime man kū-kū!

paaugau kartu su gamta čia buvau savim
kai gulėjau žolėj ir žvelgiau su viltim...
skruzdėlės kuteno ir smilgos šiūreno
kaip susitarę šnabždėjo sąžinei mano
miesto dulkes palik ir lik kaime lik...