Sukasi, trinasi visatos ratukai... Mechanizmas patikimas - prieštvaninių meistrų darbo. Saikingai tiksi ir girgžda. Girkšt, girkšt. Iš Amžinybės laikrodžių byra smėlis - gimsta nauji kalnai ir naujos bedugnės...
*
Kažkur didingai šniokščia vandenynas. Žalias ir putotas. Glosto smėlėtą pakrantę ir vėl traukiasi atgal. Paplūdymyje guli žmonės. Išvertę pilvus saulei, mintis paslėpę kauliniuose kiaukutuose. Kaip kokie moliuskai.
- Tėti, man skauda pečius.
- Nudegei saulėje, todėl ir skauda.
- Ką man daryti?
- Paprašyk mamos kremo. O gal... gal ji į pliažą pasiėmė kefyro?
Iš kur pliaže kefyras?
*
Himalajų viršūnės snieguotos ištisus metus. Tokios aštrios ir baltos, tarytum mitinio žvėries iltys. Įdomu, ar dar ilgai tie pseudodantys išliks balti baltutėliai? Sako, prasidėjo klimato atšilimas. Anksčiau ar vėliau šis kariesas apsės ir Himalajus. Deimantinės viršūnės surūdys ir alpinistai kalnuose nebeturės ką veikti.
- Man sunku kvėpuoti.
- Džonai, nekalbėk. Dabar tau negalima kalbėti. Privalai tausoti jėgas iki atskris sraigtasparnis.
- Bet čia viskas taip skaidru ir žydra. Man trūksta oro.
- Tšš... Velniai griebtų, jis merdi.
- Aleksai, aš mirštu?
- Ne, Džonai, ne. Tu pasveiksi.
Lūžo tavo kaklas, ir aš nieko negaliu padaryti. Tebūnie prakeikta diena, kuomet nusprendėm ropštis į tą prakeiktą viršukalnę.
- Aleksai, raudona...
Ir ištiesų, sniegas po gulinčiuoju nusidažęs skaisčiai raudona spalva. Pabaigos akvarelė. Čia viršuje taip trūksta oro.
*
PIGŪS DĖVĖTI RŪBAI
- Įsivaizduoji, veža net iš Anglijos.
- Eik sau, netikiu.
- Palto kišenėje radau tris svarus!
- Ot, sėkmės kūdikis.
- Jie buvo prasmirdę naftalinu.
- Tikrai? Bet juk pinigai nekvepia.
- Ir dar kaip smirda. Trys naftalininiai svarai.
- Kur juos padėjai?
- Išmečiau.
*
Kažkur apleistame vienkiemyje tvyro bloga aura. Ją pajunta kiekvienas prašalaitis. Paskutinį kartą čia lankėsi įsimylėjėlių porelė. Senutėlis opelis išsuko iš autostrados ir šunkeliu atbildėjo iki pat trobos. Rudens nuspalvintuose klevų lapuose paslaptingai šnabždėjo vėjas, netoliese esančioje užžėlusioje kūdroje kurkčiojo varlės - jiedu nė neišlipę prasimankštinti užsiėmė savais reikalais.
- Aš negaliu, - po kurio laiko pasakė mergina.
- Kodėl, kas atsitiko?
- Čia nejauku, be to, smirda.
Jaunuolis trukteli nosimi. Mašinos salonas kvepia jazminais, bet giliau... atsiduoda negyvu namu. Sutręšusiu medžiu ir kalkėmis. Iš kur šitas kvapas? Mašinos langai uždaryti.
Staiga merginos akys išsiplečia ir ji sušnabžda:
- Virtuvėje kažkas stovi.
Vaikinas atsisuka į virtuvės langą, kuris prasideda tuoj už vairuotojo durelių stiklo. Aišku, jis nepamato nieko keisto. Prietemoje stūkso kreiva spintelė ir apgriuvusi krosnis. Bet vieną, niekingai menką sekundės dalelytę, akies krašteliu jis išvysta aukštą pakumpusią figūrą. Vienišo, seniai išėjusio vyro siluetą. Tas vaizdinys smogia su tokia jėga ir įsitikinimu: „Jam nepatinka, kad mes čia atvažiavome! „, kad vaikinas žaibiškai užveda variklį ir pasistengia iš apleistos sodybos kuo greičiau išsinešdinti.
Porelei pasisekė. Gerai, kad nelaiku nesibaigė benzinas. Gerai, kad automobilis neįklimpo kokioje purvynėje.
Nusileidus saulei viskas galėjo baigtis kitaip.
*
Darganotą dieną leistis į kelią labai nesmagu. Kai neturi pasirinkimo į drėgmę stengiesi nekreipti dėmesio.
Mergina paliko iki gyvo kaulo įsiėdusį miesteliūkštį. Už nugaros - girto patėvio patyčios ir tylus motinos susitaikymas.
Į priekį. Tiktai į priekį. Anksčiau ar vėliau kas nors sustos ir lietus baigsis, o kol kas... belieka tvarkingai žingsniuoti kelkraščiu ir saugotis automobilių.
*
... Jis vairavo didžiulį furgoną. Tuo pačiu keliu ir su tais pačiais keleiviais.
Mū-mū, skerdyklon jus vežu.
Kažkurią akimirką jį savo glėbyje suspaudė snaudulys, ir mėlynai-baltai languotus marškinius vilkintis vairuotojas nepastebėjo kelkraščiu spėriai žingsniuojančios merginos.
Ūžtelėjimas.
Dunkstelėjimas.
Stabdžių cypimas.
Ir kodėl mergina būtent šiandien nusprendė keisti savo gyvenimą? Kodėl?
Lietaus apipurkštame asfalte dar ilgai atsispindėjo ritmingai blyksinčios furgono šviesos. Kodėl?
KODĖL?
Sukasi, trinasi visatos ratukai. Mechanizmas patikimas - prieštvaninių meistrų darbo.