Rašyk
Eilės (72411)
Fantastika (2188)
Esė (1688)
Proza (10377)
Vaikams (2460)
Slam (49)
English (1092)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 38 (3)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







-Penki už vieną. - buvo pasakyta, kad viskas vyktų sklandžiai ir prognozuojamai. dar buvo pasikviesta ir daugiau žmoniu. pastarieji tik dėliojo servetėles ant stalo ir bandė atrodyti santūrūs ir rimti atlikdami tokį apsurdišką darbą, kuris net tokio vardo nebuvo vertas. porelė iš Orleano buvo apsipykę ir elgėsi labai keistai. vienas iš jų net bandė pasidulkinti su padavėja iš restorano, kurio maistą šį vakarą ir padėsime ant stalo, kaip vaišes svečiams. niekas net nebūtu įtarę, jog pokylis ar maloni, kaip buvo planuota, vakaronė taip ir neįvyks. aplink vis sukinėjosi žmonės. vienas trina taures, kitas taiso kėdžių apmuošalus. tikra sumaištis.
trivietis peronas krypavo, kaip pasipūtusi antis ar gaidys žigiuodamas per savo kiemą. visa kelionė buvo per daug įtempta, kad keleiviai pamiegotų ar bent jau nebekalbėtu. tos kelios valandos prailgo iki pusės metų ir nesiruošė išnykti, kaip rytinis rūkas virš pievos.
-... mano mama sakydavo: ''niekada, vaikeli, nenorėk būti didesniu už kaimyno šunį... ''
-... kelios pupelės padaro tikrus stebuklus. jas reikia tik smulkiai supjaustyti ir sumaišyti, kad susitrintų...
-... ten buvo šėrnas! neįsivaizduojamo dydžiu ir šnopavo jis neįtikėtinai garsiai...
-... ne, jis tiesiog priklaupė...
girdėjosi tiek daug žodžių, kad ausys niekaip nesugebėjo atskirti dėjonių, juoko ar isteriško verksmo.
kažkas žudėsi tualete, o susidariusioje eilėje už jo durų kelios ponios siaubingai garsiai juokėsi tik iš sau suprantamų pokštų. toliau į kairę vyrai žaidė kortomis ir be perstojo rukė pigiausias to meto cigaretes. vaikų buvo vos keli, bet net ir jie sugebėjo prisitaikyti prie aplinkos - vis pešėsi ir klykė dėl atimto žaislo.
pasijusti, kaip kelionėje į tolimąją Kiniją ar pragaro namais kvepiančioje oloje buvo labai lengva. žmonių akivaizdžiai buvo per daug ir aišku per mažai pravirų langų. todėl buvo labai tvanku ir laikui bėgant ėmė trūkti oro. po kelių minučių nėščia moteris apalpo ir liko gulėti kniupščia ant žemės.
nežmogiškumas, o turbūt nužmogėjimas triumfavo visame vagone. mažyčiai peronai buvo prigrūsti vargšų ir sandariai uždaryti, kad nė vienas neištūktų kelionei nesibaigus.
svečiai labai lėtai artėjo prie galutinio tikslo - vakarienė ir net labai prabangios vakarienės. vos išlipę smarkiai atsiduso įkvėpdami iš traukinio kamino išmestais dūmais ir apsimesdami, jog tai pats gryniausias oras koks tik gali būti visoje žemėje. išvargę veidai ir prakaitu, rūkalais ir kažkuo netikėtu persigėrę jų rūbai buvo ir suglamžyti iki tokio lygio, kad nebuvo galima į juos žiūrėti.
galybė vienodų ir beveik nenaudotų mašinų jų lauė jau geras penkias valandas. visi vos keldami kojas žmonės slinko link metalinių dėžučių su patogiomis sėdynėmis ir pravirais langais, saldžiu kvapu salone ir raminančia muzika. viskas ką iškentė tą ilgiausią [nors ji truko vos kelias valandas] kelionėje tikrai pasiliks jų atmintyje ilgam. palyginus su traukiniu mašina buvo tikra prabanga.
po gražiai saulėtos dienos, įpusėjus vakarui ėmė lyti ir rodėsi, kad bus tikra audra. kelios minutės ir vėjas įtūžo. draskė medžių lapus, nešiojo šiukšles, žeidė praeivių veidus ir neleido jiems ramiai pareiti namo.
liokajai slėpėsi viduje ir sėdėdami ant minkštasuolių pastato foje bandė šiek tiek sušilti. praėjo visa amžinybė nuo paskutinės telegtamos. svečių nesimatė, laikas ėmė šoliuoti, lyg išsigandusi stirna. suplanuota puiki programa buvo sugadinta.
trylika automobilių važiavusių tiesia trajektorija buvo neįmanoma išgelbėti, kaip ir žmonių tūnojųsių juose. prasidėjusi audra ir nesiruošiantis liautis lietus vykdė savo baisiausią planą.
išlaukę iki vidurnakčio pabaigos nusivylėme ir vienas kito atsiprašinėjome, kad taip atsitiko, kad neleidome vienas kitam pareiti namo ir sugalvojome butent šį rudenį rengti šia puotą. pyktis and vairuotuojų ir pačių svečių vis augo, kaip ir pati audra už lango. darėsi labai šalta ir nejauku. visi skambino artimiesiems ir buvo išsekę. tą dieną niekas nemiegojo, bet padėties lauke neįsivaizdavome. jau nebelaukdami keliauninkų užtraukėme visas užuolaidas, kad dūžus stiklams nebūtu aukų. taigi gyvenome lyg studentai - viename kambaryje, šiuo atveju didžiulėje, iškilningoje salėje su garsia muzika, šviesos efektais ir restoraniniu maistu ant penkių šimtų metų ilgumo stalų. beje to maisto jau nebedaug ir buvo likę. mūsų buvo geras šimtas, taigi spėjome gerai apvalgyti visko po kelis kasnius.
seniausiam vyrui išbėgus į gatvę, o kitiems lekiant jam iš paskos viskas paaiškėjo... nebeliko abejonių, kad jokių svečių negalėjo būti ir tikrai nebus... kad mes perėjome į aukštesnį lygmenį...
apimė nežinomybė ir baimės pojūtis...
įsivaizduokitė ką mačiau kartu su visu tuo pulku nuoširdžių ir ganėtinai jaunų žmonių...
2008-05-09 14:47
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 6 Kas ir kaip?
 
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą