Pasidalinsi savo laiką
Po žiedų audros
Rausvai nusnigus
Obelims
Ir vynui nokstant
pakelinguos soduos
Saldus artumo svaigulys
Alsuos į nugarą
Kaip saulės skonis
Ir nepajus kaip
Į duris
Pabels kuklių
Skaisčių veidų raudonis.
Nuskinsim laiką
Aš ir tu,
Pasidalindami gegužio tylą
Ir miegančias kekes
žiedų krušos
įaudrins
nežabotos laisvės
stygos.
Nulijus artumu
Lengvumo žiedlapių
Ant rankų
Aš tik norėsiu likt
Plaštakės lengvumu
Ant nubučiuotų
Dulkių vakaro.