Neatleidžiami prasižengimai

[Nors Tu ir neturėjai teigiamybių.]

Vis tiek būsiu Tas, kuris iki šiol tikėjo ir tikės Tavo tikslais, kuris vis tiek visada eis šalia. Tik turi tuo patikėti.

[Mano amžinasis daugiamintis.]

Ir nemokėsiu nieko ištverti be Tavo ironijos ir reforminio keistumo. Nei savaitės.

Nors nesuprantu, kodėl žmogus negali padėti taško. Juk taškas duoda pabaigą. Nutrauk, užbaik kančios sakinį?

Juk padarytas darbas, kuris neduoda prisirpusių vaisių, turi būti užmirštas ir niekuomet nebejudinamas. O jei tie vaisiai persirpę? O jei neprisirpę?

[Negavau jokio užtikrinimo, kad tai niekada nesibaigs. Todėl ir baigėsi?]

Bet Ji ras tokį, kuris Ją mylės labiau už viską. Kuris tikės Ja ir Jos tikslu, nors ir neduodančio jokio pelno. Kuris niekada neliks abejingas niekam. Tokį, kuriam bus svarbu Jos palaikymas. Tokį, kuris nebus panašus į Tave. Nė trupučio. Kad ir kaip gaila. Ir kuris niekada neužslėps meilės lūpų kampučiuose, kaip užslėpdavai Tu.

[Nors ir negirdi niekas, nors ir niekas nemato, niekada neatleisk sau už prasižengimus.]

Jei įžūliai prašysiu pasilikti, Tu pasiliksi, nes Tau tai patinka. Ji nemoka taip paprašyti.

[Jei elgies taip, kaip nori. Darai tai, kas patinka, spjauni į kitų nuomonę, tai dar nereiškia, kad esi kalė.]