Piratas

Gyveno kartą piratas. Iš tikrųjų jis nebuvo piratas, bet visi galvojo, kad jis piratas, nes jis turėjo piratišką vardą ir piratišką pavardę. Gyveno jis sau, kol vieną kartą pagalvojo, kodėl jis gyvena. Tai atsitiko gana netikėtai, jis net pats to neprisimena kada jis apie tai pagalvojo, bet jis atsimena kada gimė, bet jam nepatinka švęst gimtadienių, nes tada ateina daug piratų, kurie prigeria romo ir rėkia baisias dainas, jam labiau patikdavo būti vienam. Jis buvo vienas, pasistatė piratų laivą ir išplaukė ieškoti laimės, nes norėjo surasti laimę, bet nežinojo kur jos ieškoti, todėl plaukė pavejui, kur vėjas papūs, juk vėjas labiausiai turbūt ir žino kur yra laimė, nes juk vėjas yra laisvas. Taip ir keliavo piratas po marias, matė daug audrų ir ryklių, bet niekur nematė laimės. Vieną rytą prabudęs piratų laive jis pamatė laimę... Kaip keista jis taip ilgai nebuvo jos matęs... Dabar jis žino kas yra laimė... Kai kas nors jo paklausia, kas yra laimė - jis tyli. Piratas labai mėgo tylėt, tik niek nežinojo kodėl, visi galvojo, kad piratai dažniausiai būna pliurpalai kokių reta, bet jis buvo kažkoks netoks, kažkas jam negerai pagalvotų daug kas, bet piratas irgi buvo apie tai pagalvojęs, kodėl jis tyli, jam net kartais užeidavo noras pakalbėti su kuo nors, bet vos pamatęs žmogų, piratas tylėdavo, jis buvo gana keistas piratas, neplėšdavo žmonių, nekariavo su kitais piratais, jis tylėjo, bet po galais kam jis tyli? Vieną dieną jam iškilo toks klausimas, aišku jis galėtų kalbėti, bet žmonių akyse jis nemato savęs, o tai piratui blogiausia, nes piratas ir kerta su kardu tam, kad parodytų savo tikrą veidą, bet kur gi tas veidas? Piratas nematė to veido, galbūt todėl, kad laive savo neturėjo veidrodžio, bet jis jūroje matė kažkokį atvaizdą, kuris jį gąsdino, jis nenorėjo žiūrėti į tą atvaizdą, todėl visą laiką žiūrėdavo prisimerkęs viena akim į jūrą, būtent todėl beveik visi piratai vaikšto su raiščiu ant vienos akies... Bet jis nenorėjo būti kaip visi, todėl nusipirko veidrodį, pastatė jį ant laivo denio kita puse, kur šviečia saulė, jis norėjo, kad saulė pamatytų save veidrodyje... Ar žinot, kas yra laimė? Jis to nežinojo, buvo pamiršęs, gal todėl, kad negėrė vitaminų, kurie gerina atmintį, bet jis nenorėjo jų gert, jam labiau patikdavo žiūrėt į vėją, kuris pūsdavo tai iš šiaurės, tai iš vakarų, tai iš rytų, tai iš pietų, jam labiausiai patikdavo pietų vėjas, nes jis būdavo šiltas ir piratas net naktį galėdavo sėdėt ant laivo denio ir žiūrėti į dangų, kur matė daug žvaigždynų, kurių pats nežinojo, bet jam jie patiko, o ypač jam patiko kažkoks žvaigždynas, kurio jis niekam negalėdavo apibūdint, nes tas žvaigždynas buvo žodžiais neapibūdinamas... Piratui patikdavo mėnulis, nes jis buvo baltas toks kaip kažkas, ko piratas niekada negalėdavo pasakyt... Apskritai piratas buvo gana nekalbus, kas jam atsitiko nieks nežinojo, net ir pats piratas nežinojo... Jis tiesiog buvo piratas, bet iš tikrųjų juo nebuvo... Piratui kartais būdavo labai liūdna, tada jis prisigerdavo romo ir miegodavo, bet jis pat nežinojo kam reikia miegot, o tuo labiau gert, o tuo labiau liūdėt... Jis galvojo, kad piratai yra linksmi... (jeigu jūs galvojat, kad visi piratai yra linksmi, jūs labai klystat)... šis piratas nebuvo linksmas, kiti piratai buvo labai nustebę sutikę nelinksmą piratą, visi klausdavo jo, kodėl tu nelinksmas, bet jis tylėjo, jus jis buvo nekalbus... Kartą piratas pagalvojo (o pagalvodavo jis gana dažnai, tik da-nai pats neprisimindavo ką), jog pasauly kažkur meilė (jeigu jūs galvojat, kad piratam nerūpi meilė, jūs labai klystat), tik piratas nežinojo kaip ji atrodo ta meilė... Jis nusipirko daug knygų, kur būdavo pavaizduotos meilės, bet nė vienos tokios meilės jis nebuvo niekur matęs, jis pagalvojo, kad meilė turbūt kiekvienam atrodo vis kitokia, todėl nusprendė surasti savo meilę, bet didžiausia kliūtis jos ieškant buvo nežinojimas kaip ji atrodo jam pačiam, jis labai nusiminė, nes labai norėjo pamatyti savo meilę, netgi buvo surūkęs visą dėžę cigarų, bet nuo to jam nė kiek nepalengvėjo, jis net nusipirko papūgą (jeigu jūs galvojat, kad visi piratai gimsta su papūgomis jūs labai klystat), nes galvojo, kad papūga jam pasakys kaip atrodo meilė, bet papūga tik kartojo tą patį žodį: Ne-ži-nau. Gal jis nusipirko blogą papūgą dažnai pagalvodavo, bet pakalbėjęs su kitais piratais jis suprato, kad ir jiems papūgos kartoja tik vieną žodį, vis skirtingą žodį (nes meilė juk visiem skirtinga taip jis galvojo), tada jis suprato, kad jo meilė yra Nežinau, bet kaip atrodo Nežinau jis nežinojo, todėl pradėjo visų klausinėt, gal kas žino kaip atrodo Nežinau, gal kas ją matė, bet nieks nežinojo kas yra Nežinau, piratas labai nuliūdo, jis niekur negalėjo surasti Nežinau, jis netgi verkė (jeigu jūs manot, kad piratai neverkia - jūs labai klystat), jis taip stipriai verkė, kad net pakilo jūros ir vandenyno lygis ties pusiauju, tada piratas išsigando, kad gali nuskandinti Žemę ir nustojo verkti, bet jam vistiek nedavė ramybės klausimas: kur rasti Nežinau? Beto piratas turėjo dar vieną problemą - jis buvo nekalbus, o būnant tokiam surasti kas yra Nežinau yra dvigubai sunkiau ir piratas nusprendė kad jam laikas tapt kalbiam, kad sužinot kaip atrodo Nežinau, jis taip pradėjo daug kalbėt, kad net visi nustebo, kaip toks nekalbus piratas staiga tapo toks kalbus, piratui net pačiam nusibodo kalbėt (kalbėt jam niekada nenusibosdavo, nes jis buvo nekalbus) ir jis nusprendė, kad jo meilė bus ta, kurios jis paklausęs: Kas tu?. atsakys jam: Nežinau.
Praėjo kažkiek laiko, o piratui vis nieks neatsakydavo į klausimą KAs tu? -Nežinau. Piratas nusprendė tapt rastamanu, kad viskas taptų po bananu. Išplaukė į Etiopiją piratas, nes ten matė daug rastamanų, kuriem viskas buvo po bananu. Apsigyveno po dangum ir gyvena sau.
Bet piratui protelis nedraugavo su galva kartais. Kaip jam tapt ratu? kad suktis ir suktis? Pi ratas??? jis nemoka matematikos, tai nelabai gerai, jis netaps ratu, bet bus piratu, o piratu yra gerai kartais est, nes piratai rastamanai, o rastamanai yra linksmi, o piratas buvo nelabai linksmas, tai jis tapo linksmas labiau kai tapo rastamanu, tai jau geriau, piratui skauda gerklas, nes jis dainavo garsiai. Piratas klauso dainas regio rastamano, nes jam patinka Afrika, Jamaika, Karibai. Piratas ne akrobatas, bet nori tapt tokiu. Piratas nori miego, labanakt...
Piratas prabudo, nuėjo kažkur, kur jam kažkas pasakė, kad jis kaip mažas vaikas elgiasi ir šiaip piratas pamena kad daug kas jam saktdavo kad jis suaugtų, kad jis elgiasi vaikiškai... Štai kur priežastis to, kad piratas buvo kažkoks keistas, nekalbus, nelinksmas... Jis yra kaip vaikas, jis yra mažas vaikas suaugusio žmogaus kailyje... Bet kodėl jis toks? JIs negali to net pats sau atsakyt... Visi jį laiko nesubrendėliu, visi iš jo juokiasi, na aišku nereikia jau taip pesimistiškai piešt visko pirate, bet pagalvojus juk taip ir yra... Piratas nenori suaugt, nes bijo, o gal jam nepatinka būt suaugusiu, jis galėtų bet kada tapt suaugusiu, bet jis to nenori, kur to priežastis??? jo galvoje ar jo sieloje? matyt ir ten ir ten... nors viskas turbūt dėl sielos, piratiškos sielos, kas nebuvo piratu niekada to nesupras... Piratas gali mirti dėl tiesos, dėl meilės, dėl garbės, bet niekada nemirs dėl pinigų ar dėl materialių dalykų (jeigu jūs galvojat, kad piratam rūpi vien turtai, jūs labai klystat). Bet tai ir yra sunkiausia piratui, jis kovoja pats su savim, nes piratų pasauly jis beveik daugiau nesutiko, jie visi dingo, žuvo, ar nenorėjo būt piratais... Nes piratu būti ne taip ju lengva (jeigu jūs galvojat kad iratu būt labai lengva jūs labai klystat), piratas kovoja su savim, bet kam tai? juk jis nei laimi, nei pralaimi, jeigu jis laimėtų, pralaimėtų vistiek jis pats, nes jis juk pats su savim kovoja... Bet jis kitaip negali gyvent, ne tai kad jis nori kentėt, ar kažką, bet jis nori jausti šį pasaulį visom spalvom sodriom, nors kartasi pasaulis toks pilkas ir liūdnas... Jis bado pamatytkažką gerą jame, bet aplink tiek blogio... Bet piratai nepasiduoda nikada, jie kovoja iki galo, nesvarbu ar pralaimi ar laimi, jie kovoja, kad ir kas benutiktų, žmogau atsimink, kovok ir gyvenk taip kaip tau liepia širdis, kartais paklausyk ir proto, bet jei pamirši ką sako širdis tavo ir pasikliausi vien protu, žmogau tu būsi ne žmogus, o mašina... Mąstyk, gyvenk ir kovok dėl savęs, o svarbiausia - svajok, nes be svajonių gyvenimas tampa pilku... Laikas užversti šią knygą, bet jei tau kažkada užeis noras pasvajot, atversk ją... Piratas suaugo.
Ką čia svaiksti???
Nežinau.