kiek dar liko - tiek mano

Nulio toliai galvoj driekias,
Sukasi skaičiavimas ties smilkiniu, akiduobej:
„Vienas.. Vie... Du!... Du... „  -
Dingo. Sukrito džiaugsmas kūbu
Ir skausmai su šaknim į lygtį, kuri parsiduoda
Visiem, tik ne tau, nes ji tavo.

                                  --

„Kiek dar liko - tiek mano! „- vienas.. du..
Mano visi ligi trečio. O yra tik vienas. O yra. O yra?

                                  --

Nulio toliai lūpose driekias - išverkim lygtį,
Kad nerizikuotume išspręsti ties nuostoliu.
Išverkim ją ant sniegų, kad vaikai pridengtų
Nėrinuotom, kiekvieno išsvajotom pirštinem.
Kiekvieno nunešiotom. Paskolintom. Per didelėm
Sutalpint skausmo šaknį į lygtį,
Per švariom rizikuoti -
Per švariom, kad vėl galėtum nešioti.