***

Aš pasiilgau savo medžių
Aš pasiilgau jų žievės
Aš į save juos tyliai leidžiu
Ir pasilieku be erdvės,

be praeities, ir be svajonių,
ir be minčių,
      ir be savęs,
girdžiu tik šlamančių glamonių
nakty beviltiškas šakas
ir viską apimantį šaltį…
ir jų kvėpavimas gaivus…
pasaulis ima susivelti
į mano plaukus ir delnus