O kada nors užklups tave-
Lietus be žaibo, be griaustinio,
Stovėsi tu prieš dūžtančias bangas,
Ieškodama jausmų dirbtinių.
Išgirsiu tavo nerimą šalia,
Lyg dabar čia ir nelytų,
Apglėbsiu savo šiluma švelnia,
Kuri mus saugos iki ryto..
Nustojo pliaupti jau lietus,
Saulutė jau ne už kalnų,
Ir mums rytojus nebaisus,
Jei mes dar esame kartu..
(2005-12-14)