Tik niekada man meilės nebus per daug...
Nes myliu save ir esu laimingas
Autobusų dūmų tirštame rūke
Daugiaaukščių dėžių kvartale.
Budina pirmasis troleibusas po balkonais
Miegančias kates benames.
Gretimame lange skrieja guminė kulka
Iš pažiūros nekalta
Ir ne man skirta.
Supas lėktuvėlis mėnesienos audroj
Popierinis.
Verkia žiogas neperšokęs griovio.
Sliekas žvejybon išėjo
Palikęs vaikus po žeme.
O aš tik trokštu šlovės
Ir žvilgsnių smalsių pavydžių.
As noriu tavęs ir daugybės kitų.
Noriu būt vienas iš žemės dievų juokdarių.
Nes niekada man meilės nebus per daug...