atmink

Nušviesk laukus ir viską prisimink,
Kiekvieną žodį, žolę, žaizdą.
Ir prie mėlynių krūmo prikabink
Tą seną savo širdies aistrą.

Nušviesk laukus ir viską prisimink!!
Arbatžolių žaliųjų keistą skonį.
Ir po nakties atėjęs apkabink
Mane galantišką, svajingą brolį.

Tu senas ir ligotas jau žmogus..
Nušviesk laukus ir viską prisimink!
Nes jau daugiau tavęs čia nebebus
Tu iškeliausi, tik atmink...