Atsiveria durys ir užkamšyti langai:
Šoka iš džiaugsmo užuolaidos,
Gaivą pajutusios plasnoja vėjo glėby.
Krūpteli žemė nuo dangaus atsivėrimo:
Griaustinio grumenimas judina jos gelmes
Prabusti šlamant šilku vilnijančiai gaivai.
Kelkit galvas aukštyn, žolelės, žydėkit
Ir stipriai įsispyrę linguokit stiebais
Gyvybės jūros darnoj ir augimo palaimoj.
Žydėkit, žavėkit akis, kutenkit kvapais.
Jus pradžiugins švelniai vilnijanti muzika,
Atsivėrimo gelmė, ūžtelėjus vėjo šuorui,
Sučirenus, suvirpėjus paukščių paukštelių
Trimitams, grojantiems gyvybės simfoniją.
Ir angelų viltinga giesmė aidės iš tolumų
Į darnos ir palaimos išsiilgusią žemę.
Veriasi sielos gelmės dieviškam garsui:
Klausytis kaip virpa tyla po audringos dienos,
Kaip klojas ramybės patalus pavargus vienatvė,
Kaip liejas tamsa su šviesa į pilkąją būtį.
Atsiveria siela meilei ir džiaugsmui
Vakaro gelmėj gieda angelų choras
Atsivėrimo choralą, Kūrėjo palaimintą
Iš dieviškos dangaus gelmių dermės.